Laiškas
vėjas verčia medžius
ypač ties pajūriu
lietus prakala
skardinį stogą
miegamojo lovoj
prismaigsto vinių
paskui užeina sniegas
antrą kovo šeštadienį
žibuoklės žydi virš sniego
mėlynumas tavo akių
grįžusios iš Italijos
Sorento arba Neapolio
premjeras skelbia
nepaprastąją padėtį
dar šiek tiek
ir gatvėse ims patruliuoti
kareiviai
gaudydami visus
mes dirbame nuotoliniu būdu
neveikia mokyklos
darželiai
tik senelių prieglaudoje
įtartinai ramu
*
čia tik maro
kapinės juodos
be ugnies
nušuoliuoja
pro šalį raitelis
ir pradingsta tamsoj
ar matei
tuos kur grįžo iš karo
ar matei jų akis
ten taip tuščia
ir šalta net gelia
ten joks daigas
daugiau neprigis
*
tuščias miestas
šaligatviai platūs
ir nutilusi juoko
banga
o atrodo
kad eitum per kapines
kur kaulai po žemėm
o ant žemės nieko nėra
dar tik mokais gyvent
negyvenančiais
dar tik mokais
kalbėti tyla
taip į vandenį
krinta akmenys
iš aukštai
o garso nėra
*
mirties apkabinti
sugrįšim
į vakaro žemę
bus vėjuota
ir karšta
ir kals smilkiniai
ką paimsi iš čia
tik didėjantį nerimą
kad viskas per greit
per trumpai
…trupiniai
*
vidurnaktį
per mėnulio pilnatį
skamba varpai
yra vieta kurioje
mirusieji
pereina sieną
tai vieta
per kurią
kontrabanda
perveža
duoną ir pieną
*
dabar
tik perbristi
upę
ar perplaukti
kitoje jos pusėje
taip pat
gyvena žmonės
regiu bliaunantį asilą
lėtai išsisklaido migla
jie gyvena be pikto
karaliaus
laiko kirčių subjaurotu
veidu
man tai kas
aš noriu pažinti
kažką išsiaiškinti
nuo pakeltų irklų
laša vanduo
ir stingsta
*
protestuodamas nekalbu
neaugu
šito pasaulio tvarka
stojasi man
skersai gerklę
dega raudona
kvepia mėsa
ir svylančiom padangom
lavonvabaliai
neieško perėjų
jų sparneliai
iš tavo nagų
o jautrios yra
tik šnervės
Daugiau straipsnių
Diana Paklonskaitė
Ukrainiečių poezijos vertimai (2)
Česlovas Skaržinskas