Dainavos krašto folkloro šventė Druskininkuose atvers gyvąją vandens tėkmę mūsų tautosakoje

Su(si)būrimo „Šalcinio giesmė“ apeigos prasidės apsivalymu šaltinio vandeniu ir žengimu pro žolynų vartus, vėliau dalyviai įsilies į kanklių lydimą bendrystės ratą, o ritualą vainikuos prie aukuro susitinkančios vandens ir ugnies stichijos. Sambūrį užbaigs „Ragautuvės“ – skirtingų Lietuvos regionų vandenų pristatymas ir visus šventės dalyvius sujungianti bendra giesmė. „Pajutę vandens gaivą, tėkmę, prasmę ir bendrystę, išeisime ramūs, šviesūs ir švarūs“, – sako J. Balnytė.

Regionų tradicijos koncerte „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“

Tradiciniame šeštadienio popietės koncerte „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“ žiūrovai galės pažinti aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių, dzūkų ir Mažosios Lietuvos dainavimo bei šokimo tradicijas. Vienuolika folkloro kolektyvų pristatys specialiai šventei parengtą vandens temai skirtą programą, paremtą savo krašto tautosaka. Toks gyvas skirtingų etnokultūrinių regionų dialogas ne tik džiugins akį bei ausį, bet ir išryškins mūsų nematerialiojo kultūros paveldo įvairovę.

Iš toliausiai – nuo Baltijos jūros – atvykęs Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“ pristatys programą „Gintariautojų vėjai“, pasakojančią apie pajūrio gintaravimo tradiciją. Dainomis, šokiais ir pasakojimais ansambliečiai atskleis, kaip pajūrio žmonės skaitė jūros ženklus, ieškojo gintaro ir kūrė savitą gyvenimą prie didžiųjų vandenų. Skambės palangiškių žemaičių, šišioniškių ir kuršininkų dainos bei šokiai.

„Mes gyvename Palangoje, o Palanga – tarsi svieto pabaiga, nes toliau už jūros jau nieko nėra, – sako ansamblio vadovė Zita Baniulaitytė. – Sūriu vandeniu kasdien kvėpuojame, jūra diktuoja mūsų gyvenimo ritmą, todėl jis neatsiejamas nuo didžiųjų vandenų.“

Folkloras kitaip: tradicijos ir šiuolaikinių žanrų sintezė

Anot etnografės L. Balčiūnienės, muzikinis folkloras šiandien vis dažniau ieško naujų išraiškos formų. „Anksčiau jis buvo matomas kaip muziejinė vertybė, o dabar nemažai atlikėjų šimtmečius skaičiuojančius kūrinius atlieka savitai ir ieško kitų išraiškos priemonių. Programos dalis „Neofolkloro vakarai“ smarkiai išpopuliarėjo ir kasmet pritraukia gausią jaunosios kartos auditoriją“, – sako ji.

Vienu ryškiausių šių metų akcentų taps šeštadienio vakarą K. Dineikos parke nuskambėsiantis muzikinis projektas „Beat Bitela“, jungiantis autentiškas lietuvių sutartines, elektroninę muziką ir vokalinę perkusiją (beatbox). UNESCO saugomas sutartines naujai interpretuos elektroninės muzikos prodiuseris GON ir ansamblio „Ratilio“ narės, išlaikydamas jų autentiškumą ir suteikdamas šiuolaikinį skambesį.

Nuo gardėsių iki molio žiedimo: tris dienas kvies amatų mugė ir dirbtuvės

Savaitgalį V. Kudirkos gatvė pavirs gyvu, kvapniu ir skambiu turgumi. Čia nusidrieks stalai, lūžtantys nuo tradicinių kulinarinio paveldo gardumynų, šalia įsikurs sertifikuoti amatininkai ir tautodailininkai, siūlantys keramiką, medžio dirbinius, tekstilę, papuošalus ir kitus rankų darbo kūrinius.

Mugėje bus galima ne tik pirkti, bet ir patiems tapti meistrais – čia rugpjūčio 7-9 dienomis veiks nemokamos amatų edukacijos „Sanobinė procia“. Jų metu lankytojai galės pinti žolynų vainikus, verti šiaudinius sodus, siūti medžiaginius žaislus, pinti iš vytelių, drožti medinius šaukštelius ar paukštelius, taip pat žiesti molinius puodelius ir lipdyti švilpynes.

Iš vandens versmės – į tautosakos gelmes

Šventės organizatoriai juokauja, kad gamta kasmet tampa savotiška renginio dalyve. „Jei viena šventės diena būna puiki, tai kitą dangus prapliumpa lietumi, jei nelyja – termometro stulpelis pakyla virš 35 laipsnių, o jei oras visai neblogas, ima siausti vėjas, – juokiasi šventės organizatorė L. Balčiūnienė. – Na ir ką, jei ir šįmet tradiciškai sugriaudės Perkūnas, o dangus visus išmaudys lietuje, bus labai simboliška – pasikaišysime sijonus ir basomis ištaškysime vasaros balas!“

Vasarai karščiu alsuojant, tetrokšti vieno – tyro vandens gurkšnio, sraunios upelio tėkmės pavargusioms pėdoms ar ežerėlio vėsos sukaitusiam kūnui. Skaidrus vanduo ne tik gaivina, grąžina sveikatą, suteikia jėgų ir naikina blogį, bet ir laisto mus maitinančią augaliją. Šiųmetė šventės vandens tematika kviečia atrasti gilų ir sraunų tautosakos įvairiapusiškumą – neaprėpiamą vertybių šaltinį.

Parengė R. Tarandė