Ramūnas Čičelis

Iš rinkinio „Paukščiai“

Pamokslininkui

Kūnas,

Iškeltas aukštai.

Virš galvos

Teka vanduo.

Švęstas.

Žodžio gūsis.

Raidė prie raidės.

Slenka pirštai

Per puslapį.

Sakykla paruošta

Tavo kalbai.

Tavo žodžiui.

Tavo maldai.

Rankos sudėtos

Prie lūpų.

Kojos dreba

Besiklausant Tavęs.

Gyvos akys.

Žodynas vienoje rankoje.

Pamokslai užantyje.

Pamoka.

Kaip vinis

Į kryžių.

Šventovės kupole

Akis šviečia

Į aukso skiemenis.

Palaiminti Tavo viršeliai

Ir kvietimas

Iš dulkių.

Nuo savęs.

Pamokslininkui II

Grumstelyje

Telpa

Visas laikas.

Tavo ritiniai.

Dulkių nusėsti.

Girdisi

Ir kalba.

Rugio varpa

Linksta

Nuo sunkio

Ir nusileidžia

Ant stalo

Rievės.

Mintis

Tavo

Aidi.

Drobė

Lieka

Kiaura.

Piršto narelis,

Be kurio

Nebūtų

Mūsų

Ir Tavo

Bylos.

Vanduo

Skaidrus

Ir tekantis

Į dabar

Ir į čia

Iš visur

Į visada.

Kad

Tik būtų

Pilnas

Rėtis

Ir ranka

Delno

Vaga

Nubėganti.

Vartų sargui

Labiausiai

Girgždanti

Spyna.

Girdi

Jos

Aimaną?

Aušros Vartų

Aksomo

Glotnumas

Glosto

Veidą

Tavo.

Trūksta

Raidės

Gyvenimo

Gijoje

Ir

Ten,

Kur

Pabaiga.

Ten

Nėra

Nė vieno

Šešėlio.

Ilgo

Nei trumpo.

Laiko

Sieksnis

Iki

Tavo

Atodūsio

Ir

Atgal.

Traukiasi

Tamsa

Ir

Veriasi

Rasa.

Sutanai

Pavasario saulė

Peršviečia

Tavo

Abito

Siūlus.

Būro pėdoje

Telpa

Metai,

Vasaros

Spindulys.

Moliūgo raukšlė

Ir Tavo

Veido

Duobutė

Yra kelias,

Kurį būras

Eina.

\

Stalo audinys

Ir šiaudas

Saujoje

Primena,

Kad niekas

Nebėgs,

Tik begalė

Blyksnių

Į vyzdį.

—

Abitui

Vargonai

Skamba

Vos.

Pėda

Spaudžia

Lentą

Ir nuaidi

Giesmės taktas.

Tvoros virbas

Skelia

Akis

Pusiau,

Plyta

Rankoje

Iškelta

Į begalybę.

Kelio žaizdos

Lupa

Odą,

Saulės diskas

Tėvo rankoje.

Žingsnis

Senas.

Žiba

Delnuose

Kraujas

Ir rašalas.

Kelias

Atveda

Popieriaus lapą

Ir lazda

Lūžta

Nuo knygos.