Viktor Šylo

2025 08 09

[poeto atvaizdas iš Facebook puslapio]

Iš ukrainiečių kalbos vertė Algimantas Litvinas

VIKTORAS ŠYLO (ukr. Віктор Шило; Victor Shylo tarptautinėse publikacijose) – Ukrainos poetas, gyvenantis Kropyvnyckio mieste (ankstesni pavadinimai Jelisavetgradas, Zinovjevskas, Kirovohradas). Penkių poezijos rinkinių ir romano autorius. Buvo Ukrainiečių rašytojų asociacijos prezidentas 2011-2017 m. Būdingas Šylo poezijos žanras – trumpi kūrinėliai #haikukū, kuriuose siurrealistiškas patosas atmiešiamas ironija. Beveik kiekviename haikukū pasirodo gegutė ar koks kitas paukštis.  

Vertėjas

***

padarysiu origamį gegutę

iš akimirkai

amžiams

nuskrendančio

pasaulio

vyšnios lapelio

***

nubrėžiau lazda

ratą ant žemės

gegutė perskrido

jį

ir dingo

šmėkštelėjo vanagas jai pavymui

perdrėskė ratą nagu

ir skilo

pasaulis pusiau

***

šiandien kukuoja

tartum kas belstų

šaukštu į karstą

***

ku kū

ir pasaulis skyla

į „čia“ ir „buvo“

***

įkvėpiau jos kukū

ir užgniaužė

man kvapą

tarp šio pasaulio

ir ankstesnio

***

kažkas išsiuvinėjo

rankšluosty gegutę

ir dabar jinai

kukuoja amžinai

***

užveria Dievas

dangaus vartus

ir man neaišku

kieno pusę palaiko

bet iš kur ta gegutė

snieguotame gluosnyje

žino

kieno pusę aš palaikau

***

1

gegutė

man plunksną atnešė

sako

tylą rašyk

aš ir rašiau

kol nematomas tapau

kaip upės sena

kriauklelė

mieganti

be sapno

po dumblu

2

prie tvenkinio sėdžiu

gegutė

šoka

bangose

jos atspindžius

gaudau

kaip voras

sapną gaudo

ir man galiausiai

gėda daros

dėl visų savo

žodžių

3

gegutė

įdėjo man

į ausį

šukę dangaus

kad pagaliau

išgirsčiau

kaip už ganyklų

stepė alsuoja

sakau jai

kad nenoriu

gimti dar kartą.

jinai juokias

betgi tu

ir negimei

niekad

4

vis klausinėjau

gegutės

kiek metų gyvensiu

ji mano žingsnius

per švelnią sapnų aguoną

skaičiavo

kol pagaliau

pati suklupo

prie svetimo skaičiaus

5

pasislėpiau

berže klestinčio

krieno

šaknyje

kaitros laikrodžio

nenorėdamas girdėt

gegutė man kukavo

kaip motina sena

šnibžda kažką

prieš lietų

o aš

vis skaidrėjau

kad neišnykčiau

6

tupi

gegutė

mano

balso

griuvėsiuos

tvarkau

tyla

tuos akmenis

bet ji

vėl išgriauna

viską juoku.

sako

geriau

nestatyk tu nieko

kolei kvėpuoji

7

gegutė

ištraukė man iš širdies

žalio kraujo

siūlą

ir surišo juo

du debesėlius

dabar sukasi jie

kaip piene

vėžliukai