Pavasario paletės
Tarp sniego geltonuoja plukės
o viršuje dangus išblukęs
bet vis dar kvepiantis dažais
ir debesys pilvais žemėtais
pasaulį keri menuetais
žingsneliais sukasi mažais
nelyg prancūzų poros oriai
kur tviska spindintys altoriai
tik nieko švento ten nėra
o kiek tavy dar liko švento
nesumeluoto išgyvento
tikrumo kur nauja era
nelyg erozija suardo
laukus kur šaukias tavo vardo
mergaitė angelu nėščia
laukus tuos ežeras užtvindė
o jo krante žydėjo blindė
visiems praeinantiems pro čia
sunku jų tuštumą pakelti
toks jausmas tarsi Nojaus valtį
ant savo nugaros nešu
bet gūsis – ir būtis lengvėja
ir mes vėl naiviai gaudom vėją
su kiauru obuolių maišu.
Jūros elegija
Išeis žmogus prie jūros. Pasivaikščios
jo pėdsakus nuplaus liežuviai sūrūs
žydrų bangų ir tik žuvėdros baikščios
diktuos jo laišką: „Išėjau prie jūros…“
Kol vasara kol dienos vis dar ilgos
lėtai smiltim išbyra laiko sauja
o burlaivių stiebai visai kaip smilgos
siūbuoja vėjy stiebiasi į saulę
ir aidas nuaidės nuo kito kranto
kur klausiam ir atsakome sau patys
ant kranto vaikas smilgos kotą kramto
ir bangos ima šiauštis tarsi katės
tarsi nebūta nei pušų nei vėjo
tik laiškas sau iš butelio be vyno
ilgai žmogus į vandenį žiūrėjo
ir savo veido jau neatpažino
gal apsipylęs ašarom pareis jis
sūri naktis ir debesys per sūrūs
ges saulė kaip kaitrus pušynų gaisras
diktuos jo laišką: „Išėjau prie jūros…“
Ievų pūga
Mano lūpos paklys mano pirštai paklys
pasileidusiuos tavo plaukuos
mūsų laikas prabėgs kaip Prževalskio arklys
begaliniuose vėjo laukuos
tavo skruostai pražys tavo rožės pražys
danguje tau rožynai žydės
bet naktis prisiglaus kaip šalta geležis
iš sunkios geležinės širdies ?
po sapnu mus priglaus po sparnu mus priglaus
sniego angelas tyliai kuždės
ir tamsiausioj gelmėj šulinėlio gilaus
mes dar rasime šviesą žvaigždės
tavo akys matys tavo pirštai matys
kaip mus slegia padangė žema
ir žvaigždžių kibire vėl įšals pilnatis
lelija sužydėjus žiema
tavo pirštai ganys tavo akys ganys
snaigės bus kaip avelių pulkai
ir namuos mūsų lauks dar kaitrus židinys
ir užuosim kaip kvepia sakai
tavo kūną pagaus tavo sielą pagaus
kai tu krisi per sapną staiga
ir prašysis vidun į pastogę žmogaus
prasidėjusi ievų pūga.
Akimirksnio sonetas
Gali įkvėpti oro ir gėrėtis
aksominiu kamanių dūzgimu
dangus skylėtas kaip žvaigždynų rėtis
ir pasidaro sieloj taip ramu
kai braukias pilvas debesies žemėtas
ir nusileidžia tykiai ant žolės
o vakare palaukėj kvepia mėtos
ir nebereikia laimės didelės
užtenka tos kur sutelpa į saują
ir vėjo palankaus kaip pranašauja
šviesa ir dulkės šokančios namuos
ir štai sudygsta liepos sėkla rodos
kadaise palikta šalia komodos
gamta tiesiog nemėgsta tuštumos.
Skiautė baltos drobulės
Skraistė ūkų švelni
rytą ant pievų gulės
ėjome nešini
skiautėm baltos drobulės
mums ant drėgnų delnų
švietė vaiski vaikystė
matės kaip už kalnų
ruošiasi saulė švisti
ėjome sklidini
jausmo paties gražiausio
upės melsvoj vilny
skalbė diena ir džiaustė
mūsų senus rūbus
keitė naujais drabužiais
laukėm kada pabus
sapnas kuris dar gūžės
dar nežinojo ar
reikia miglas praskirti
dangui kuždėjai dar
šitaip nenoriu mirti
smėlis į stiklą juk
vėlei laiku pavirstų
tupias dangus broliuk
tiesiai ant tavo pirštų.
Laikmena
Sutrumpėja para svyra medžiai nuo vaisių gausos
nuo kuždėjimo auštant tavieji langai aprasos
krenta tolimos žvaigždės tarytum gelsvi obuoliai
slysta žvilgsnis paviršium o mintys vėl rausias giliai
ieško gyvojo žodžio tarp tręštančių spalio lentų
kai tarytum per sapną į mėlyną gelmę krentu
bet staiga nubundu – metai skrieja lyg žirgas riste
plaukia sieliai ir sėliai lediniame valties karste
nes mirtis jiems lengva o gyvybė tokia nesvari
vėjy meldai pašiurpsta nelyg sakiniai pasviri
vėlės mokos kas rytą nukritusių lapų kalbos
akį stebina spalvos… galiausiai ir jos nusibos
ir pradėsim matyti pasaulį kurio nebėra
nuo mažyčio degtuko įsidega rytą aušra
dega lapai nelyg inkvizicijos kaitrūs laužai
žvilgsnis toks iškalbingas o žodžių kaskart per mažai
taip vasnoja paukščiu gal Radausko strėlė danguje
žemė liks ta pati o gyvybė kas kartą nauja.
Nijolės Paškauskienės nuotr.
Daugiau straipsnių
Justas Jasėnas
Genovaitė Lukšaitė
Rasa Varnė