*
girdžiu arba kažkur perskaitau:
neatsigręžk
nes pavirsi druskos stulpu
ir baigsi kelionę
o gal būtų visai patrauklu
pavirsti druskos stulpu
visai netoli nuo buvusios jūros
sutikti saulėtekius
palydėti saulėlydžius
paskui visą naktį
kalbėti su vėju
arba tik girdėti šnabždėjimus
jūreivių keiksmus
išdžiūvusi jūra
negrįžta į savo krantus
užkimsta sirenos
***
vėl užsikirto
ką tik pradėtas
eilėraštis
lyg pistoletas
kažkam
dovanojęs gyvenimą
o man dovanojo laisvę
vėjo taršomus plaukus
paukščius pakelės medžiuose
neįvykdytas įsakymas
nesuvarstyti
batraiščiai
koks gražus šitas
mūsų gyvenimas
kai žinai kad neamžinas
***
naktimis kai neriu
į tamsą
susisupu į baltą drobulę
kad tamsos jūroje
mane aplenktų laivai
krisdamos neužsimuštų žuvėdros
nemiegu plūduriuoju sapne
laukiu kažko ateinant
mano veidas dabar
viršukalnių sniego baltumo
visi esame šiek tiek išsigandę
***
Į tirštą tamsą
pasineria mano kūnas
eidamas vis atsitrenkiu
į kietus daiktus
bet turiu eiti
kol vėl pamatysiu saulę
kol ji iš manęs išdegins
visą juodumą
kol tapsiu permatomas
tarsi laumžirgio sparnas
turiu eiti
toldamas nuo savęs
artėdamas prie to
ko negaliu suprasti
ko negaliu aprėpti
bet galiu priimti tikėjimu
***
rudenie
nebenuodyki
mano širdies
ta drėgna pilkuma
taip lėtai ir taip skaudžiai
jau smelkias į kaulus
baltas tvarstis žiemos
ant vienatvės manos
ir atlėgo kažkiek
ir neskauda
Daugiau straipsnių
Tomas Vyšniauskas
Aušra Lukšaitė-Lapinskienė
Justas Jasėnas