Karuselė
Naktį. Vienas.
Sukuosi vaikiškoje karuselėje.
Žvaigždės byra į skruostus.
Negaliu atsimerkti, bet žinau:
Mėnesienos siūlais pririšta
Prie balto arkliuko
Mane vejasi Ji,
Žvelgdama pavymui iš vaikystės –
Iš tamsos medžių juokas
Ataidi pelėdų ūbavimu
Sukryžiuoti kardų į laukymę,
Kurioje palikta karuselė.
Nesvarbu, jeigu kas pamatys.
Jau nebijau būti
Miške, kuriame pasiklydau.
Kad tik manęs
Neišsigąstų.
***
Tarp
Varnalėšų
Paslėptas kūdikis –
Žaibų pasaulyje
Nebenubudome.
Įstrigusios deimante žiedo
Ant nukirsto piršto
Kelrodės rudeniui –
Kas mums nutiko?
Geriam dienų
Buvusių būsimą kraują,
Kad neišnyktų prisiminimas
Vasaros degančių saulių,
Kai susitikom
Žaibų pasaulyje
Tarp varnalėšų.
***
Tik todėl.
Kad vėl lyja
Ateini kaip karalius
Į degantį miestą
Išsivesti naivumą vaikų.
Dar tik vakar statytas
Skruzdėlyno dievų
Lydosi tikėjimas
Varpų gatvėje –
Pelenuose pėdsakų laikas
Registruodamas visus ir viską
Įsiamžins granito skulptūrose.
Bet tavęs ten nebus
Kaip ir laiko kada atėjai.
***
Sudegintos mūzos
It sergančios varnos
Kapoja mintims akis
Per nugaras
Akėčiomis varva
Krikšto vanduo
Dulkėse gimsta
Pavasaris
***
Nakties šokiui išskrenda raganos.
Jautrioms stygoms neleidžia
Ramiai miegoti.
Ryte atgimstančiose nuoskaudose
Širdgėlų veltinis
Nešildo net vasarom.
Ir tiek to urzgimo
Vienišų klajūnų pasakose,
Akyse pilnačiai aidint –
Tik laimingieji
Laukia pranašo
Mėnuliui perkalbėti.
V. Kazielos nuotr
Daugiau straipsnių
Tomas Vyšniauskas
Aušra Lukšaitė-Lapinskienė
Justas Jasėnas