2024-12-07

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Regina Katinaitė-Lumpickienė

(aukštaičių uteniškių tarme)

Tėviškes abrazdėly

1

plaukia rugiai

mana runkas plaukia rugiais

basas kojas žemes gyvastį geria ir šiulmų

ti až kalnalia buva vaikystes namai

ir visas pasaulis

skragžde virš galvas čiūžtali

ir nulakia pirma

kaip ir širdis

2

         Mamai

be tava runkų iššala jurginai

namų nepasiekį

išmira rožes

tik to, sulaukėjus, šiauriniam kumpi

iš paskutinia krauna pumpurus

3

tėviškes abrazdėly

asmi paskutinis medis

visas šakas ažlūžį pa smerčiaus

a šaknų net ir anas neinveike

4

išeidma

išsinešiau klėmkų

kad rasčiau duris sugrįžus

5

užauga vaikai

nusana sanelia sadinti medžiai

teip tai niekas labai nepasikeite

sukas sanuoju ratu ape saulį

ir ilgesys vis taks pat                                       

tik biškį atšipį ašmenys

Aukštaitiškas (beveik) haiku

***

gyvenimas trumpas.

naktis ilga.

svilina speigas

***

rūka patalus perveria

spindulys.

sprogsta alyvas

***

Aukštaitijaj žydi čebačiukai

až dungų melyniau.

švinta Jona atlaidai

***

skrenda kovarnis

iš brolia mana ailėraštin.

vėja gūžtas klevuos

***

sklaidžias lelijas –

ažera jaunamartes.

laumžirgia šokis

Malda

tykiai meldžias uosis:

jeg būsiu grindys ar durys –

tai kad locka tevynej

Interviu

vėjas lungan bubena:

trumpai paposakak gyvenimų.

gyvenau.

***

barška aguonas galvela

pra savi išbirėjus.

nieka nei širdžiai nei akim

***

akuratnas dungaus pemuo

tuntuoja ape žvaigždes.

girgžda sniegas

***

soda paunksmen

atskrida žvali varna.

sanas šašėlis

Algio Jakšto nuotr.