2024-06-19

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Diana Paklonskaitė

***

pražydo kraujažolės

laikas pamiršti skriaudas

prisiskinu tvarščių

***

nusilaužusi

liepos šakelę

ganau bites

***

netikėta liūtis

purena guolį vabaliukas

dirvinėj buožainėj

***

žolės pjovėjai

prisėda ant suoliuko –

renku ramunes

***

smulkiom kruopelėm

kapsi lietus ant veido…

užtat nė vieno praeivio!

***

taip nepasisekė!

miško taku, priešais mane 

žingsniuoja vyrukas –

spėrumas visai kaip mano –

nei aplenkti, nei atsilikti

***

violetinė magija –

prie autobusų stoties

žydinčios  bulvės

***

netikėtai, už posūkio

išnyra senelis, šypsosi

ištiesiu rankas

skubu pasisveikinti

senelis tuo pačiu neasako

pasislepia už debesio

***

kaip žydi garšvos!

jų prigimtinis dailumas

nebado akių

***

kas rytą vis aštresnis

dilgėlių aromatas –

įsisupu į skarą