Justas Jasėnas

Katedros aikštėje. Antano Sutkaus fotografija

Klasicistinės katedros kolonos

Ir bokštas šalia

Šimtmečių žingsniai

Nueita pareita sustota

Dairos Sutkaus sutiktos moterys

Jų dabar neberandu nei vienos

Dairos kiti jau kitaip

Ir jie praeis pasitrauks ir nutols

Debesys kliūva už kaminų ir šakų

Tik ta akimirka tąsyk sustabdyta išliko

Būties grindinys po dangum

***

Dievas tvėrė pasaulį

Neįdiegė svarbių elementų

Nesisuka kaip reikiant

Arba sukas pro šalį kažkaip

Neteko kantrybės

Nusisuko nusispjovė paliko

Žinokitės patys

Kaip tik išmanot

Savų reikaliukų kebeknėj

Niūriuose Paneriuose

Agrastų gatvė

Prasideda menku nameliu

Pažymėtas pirmuoju numeriu

Baigiasi tūkstančiais

Nesuskaičiuojamais

***

Pasitikiu Milošo gatvių atmintimi

Ieškau savo siauriausios

Užstringu bokštų smailėse

Jų čia apstu

Mes amžinai nuošaly be pilių

Siūruojančios vėjuose smilgos

Pasigendu Rožytės

Ryškiausios spalvos debesyse

Miestas murzinesnis ir tuščias

Eigastis monotoniška

Blausus beveidės minios buvimas

***

Balti taškai

Pilkšvose mariose

Nematau per rūką tirščiausią

Prigulu pokaičio ne vietoje

Valtis prie kranto priplakta

Kalinės akimis įtariai žiūri

Variaus apžavai

Popiet jau tik per ežerą

Šešėliu slinkt belieka

Ūkanotuos arimuos ražienos

Šilko pasakas verpia

Diena atsidūsta

Rakauskas dairos įdėmiai

Bene dar ras delno didumo plotelį

Žmogaus sau nepalenktą

Ten Varius virvėdamas

Baranausko giesmę išgieda

Tautos Dainiaus prisakymai klierikams

Dar spėjo perspėt tarpdury

Kai tie gatvėn išvirto būriu

Vakacijas kilniai praleiskit sodžiuj

Nevažinėkit dviračiu nepadoru

Nelįskite į teatrus

Nekirkinkit mergų pakrūmėse

Sutanos net ūkyje nenusivilkit

Prie stalo taip gis būkite su ja

O kaip tada šviesiausias tėve

Mėšlais pasmirdus

Prie šventojo altoriaus pasirodyt

Aukščiausiam dievui patarnaut

O ką jis pats salonuose su Kauno damom

Kas gi čia rūpi kam nebesupaisysi

Bus taip kaip turi būti

Maironi upės bėgimo nebeužtvenksi