Vandens atspindžiai

Eilėraštis

it lengvas

lašas

stiklo

karoliukas

lango ekrane

*

Krištolas

druskos

po padidinamuoju

stiklu

boružės taškas

vasarinis

basučių  sagtis

*

Ištekėjus

upė

žaliais plaukais

lelijų lapais

šaknimis

žolynų

sužieduota.

*

Lietus

barbena

pirštais

nekantriais

į atspindį

vandenyje

ratilai

žiopčioja

it mažos

žuvys

*

Rasakila

praryja

saldų lašą

prisidengia

lapu

liaunas

kotas

sūpuojasi

drėgmės malonėj

*

Balučių

atspindžiuos

guminiai

aulinukai

linksmai

teškenas

vaikų juokas

nubėga

šlapiom pievom

rugiagėlių sapnais

*

Žavingas

lūpdažis

paskęsta

taurėj vyno

o pirštai

paklūsta

šilumai

atsiveria

švelnumas

veidrodžio

slaptinga

prigimtis

*

Mes tekame

lyg vanduo

lyg vynas

vaisių sultys

medaus koriai

rasos lašeliai

ant perlamutrinio paviršiaus

sniegas, ledas

pavirsiantis

pavasario atodrėkiu

ir nieko daugiau

tik vieniša tamsa

paklydus vaikštinėja

ir alsuoja

karštis

be ugnies

*

Vandens lašeliai

krenta į tarpus

pušų spyglių

skimbteli

pavasaris

o mes laukiam

ežero

jo akmenėlių

dugno

gaivaus

aksomo

*

Šulinys senas

gyvybė kiemo

šoka žarnomis

vanduo

aplinkui daržą:

moliūgų šonus

mėtų lapelius

šilauogių karolius

šaknis maitina

iš gilumos

gaiva

*

Ošimas jūros

naktį tykią

ramina

mėnulį

ir bites

o svetimos

kalbos

kurias tu supranti

– tai tavo stichija

vanduo ir žodžiai –

įsismelkia sūria drėgme

po oda

*

Pažyra ašarų karoliai

akių upės

patvinsta vilnimis

irkluoju iš liūdesio

į išminties ežerą

keista ramybe

žvilgsniu

tykaus buvimo

anapus žodžių

ir drėgmės

sušildo

supratimas

*

Alisa, niekuomet

nebuvai tu lašas

ant medaus pievos

nupraustos

dangumi

pūkinių debesų.

Nuotrauka  autorės