Ukrainiečių poezijos vertimai 1

Anatolij Dnistrovyj

VAIKAS MŪSŲ LAIKŲ

basas ir murzinas

pakelėj stovi vaikas mūsų laikų

žilomis kaip tiršti dūmai akimis

šarvuočiais ir tankais

važiuoja pro jį kareiviai

vaišina saldainiais šokoladu ir pyragaičiais

guodžia kad netrukus viskas praeis

ir priešus išvys

vaikas mūsų laikų

žilomis akimis

jų nemato

žvelgia kiaurai juos lyg pro stiklą

ir mato tai, kas nežinoma

galbūt iš tiesų tai žinoma

gal jis mato klavką

su kuria lankė fortepijoną

kurią tėvai išvežė į Lenkiją dar 2022-ųjų vasario 25

gal jis mato volodką

kuris su mama nespėjo nubėgti lig požeminės perėjos

gal mato dėdės ivano kaimyną

kuris kasdien už savo garažo dūgzdavo frezavimo staklėmis

galbūt jis mato kruasanus iš kavinės gretimoje gatvėje

netoli muzikos mokyklos

tačiau šito jau nebėra

nėra gatvių

nėra muzikos mokyklos

nėra kruasanų ir kavinės

nėra klavkos

nėra volodkos su mama

nėra požeminės perėjos ligi kurios jie nespėjo nubėgti

nėra dėdės ivano kaimyno jo garažo ir frezavimo staklių

nebėra to kas buvo žinoma

vien tik nežinoma

vien tik vilkstinės šarvuočių ir tankų

ant kurių linksmi kareiviai

draugiškai moja vaikui mūsų laikų

žilomis kaip tiršti dūmai akimis

vieni nušoka nuo šarvuočio kad pavaišintų vaisvandeniu

saldainiais šokoladu ir pyragaičiais

kiti ima ant rankų ir fotografuojasi

tik vaikiškų akių nuotraukose nebus

2023 06 18

iš ukrainiečių kalbos vertė Benediktas Januševičius

Dmytro Lazutkin

GERAS PLANAS

tamsos energija

įsiplieskia ir prasiveržia

naktį man paskambino

pirmasis karatė treneris

sako kad nori užmušti putiną

prisipažįsta –

pats bandė   

nukreipti galios srautus

bet ne

ten iš visų pusių apsaugota

vos atsigavo po kontrsmūgio

patikina:

turime susigrupuoti

šimto raganių kartoja        

reikia bent šimto raganių

viso padalinio galima sakyti

kažkas blaškys

kažkas pridengs

kažkas atkreips į save dėmesį

kažkas – puls

visa strategija      

                                                                              

prašo – pagelbėk

surinkti šią burtininkų kariauną

atrodytų –

mesk telefoną ir pamiršk

betgi

aš nusimetu ankštus šarvus

ir stojuos į šį magišką ratą

ir tie kas greta

taip pat įsitraukia

noriu užmušti putiną

sako ugnies valdovas

noriu užmušti putiną

kartoja prekybcentrio kasininkas

noriu užmušti putiną

požemiuos aidi balsai

noriu užmušti putiną

man šnabžda į ausį

mergina oranžiniais dredais

ir mėnuo įlinksta

tarsi piemens ragelis

ir naktis pavirsta

liepsnojančiu gėrimu

užmušti putiną

užmušti putiną

pasirodo

reikia tik šimto raganių

užmušti putiną

užmušti putiną

galų gale

ne prasčiausias planas

tamsos energija

įsiplieskia ir prasiveržia    

traukinys nesustodamas

pralekia

vudu lėlė šamano rankose

užsidega

MARIJA

marija eina druskos

nes tiek daug dabar prireikė druskos

nes daugiau nebėra druskos

nes pasibaigė

jos ašaros tapo gėlos

dar kol žengė per vandenį

o kai išėjo į krantą

iš gamyklų pusės –                                                                            

nebemokėjo verkti

vėjas nuo jūros

švilpauja kažką

uosto kranams

švelni saulė

ir saulė dygi –

tartum dvi skirtingos saulės

kodėl mes manėme

kad raketos –

tai kosmosas?

kodėl mums nesakė

kad raketos –

tai tamsūs rūsiai?

kad naktis gali matyti

kad mirtis gali kvepėti

kad čia mes vieni

ir niekas mūsų nepaims

kodėl mums nesakė

marija?

šitiek nukirstų medžių

šitiek sutraiškytų klausimų

surudijęs kelias

išmėtytos gilzės

marija eina druskos

PRISIKELS

ką jūs sakysite kai senis michailo buvęs geriausias rajono kalvis – prisikels?

ką jūs sakysite kai brolis ivanas solovkuose užmuštas bolševikų – prisikels?

ką jūs sakysite kai pamišėlė marta nuskandinta šuliny – prisikels?

ką jūs sakysite kai prisikels pavlo serhijus michailyna paraskeva borysas zinaida vasylis jevhenas mykola oleksijus oleksandras viktoras olha marharyta…

ką jūs sakysite kai mirusieji ateis

nusiplėš kaukes ir pasakys: mes gyvi?

ką jūs sakysite kai elvis preslis – prisikels?

ką jūs sakysite kai jurijus gagarinas – prisikels?

ką jūs sakysite kai nazaras hončaras iššoks į futbobo aikštę

su keistoka berete

ir kaipmat nučiuoš į nuošalę?

ar mes tikėjome jų grįžimu?

ar išties vylėmės kad šita istorija turės tęsinį?

kur mes eisim drauge ir kokia ji bus – mūsų apsikabinimų šiluma?

ir tie kas kryžiuodavo – kaip pasijus kai į juos prabils nužengusieji nuo kryžiaus?

ir tie kuriuos uždaužydavo buožėmis prekiniuose vagonuose – ar pajėgs žvelgti su meile į akis tiems kurie tylėjo pašaly?

juk prisikelti – tai visiškai atleisti

ir tam kad žaizdos užgytų kartais verta viską pamiršti…

ir tu imi drėgnos žemės saują

ir spaudi ją prie krūtinės

ir nieko nejauti

naujas gyvenimas

juoda skylė nugaroje

naujas gyvenimas

auksiniai spinduliai akyse

iš ukrainiečių kalbos vertė Benediktas Januševičius