(Aukštaičių uteniškių tarme)
Paėzijas pavasaris A. ir J. Juškų muziejuj
Vilkijoj
rašiaus skaityt ape tėviškį, tarmį, dievų
a žmones papraše ape meilį
biškį pasimečiau
materiške jau metuos
kas patikes kad buva ir kiteip
ale svyravau tik akimirkų –
nu kas nenarėt apie meilį
***
nutikimas buva vietinis –
rožem mani ažmėtei
kai baiges žedai
dygliai paspyla
ale dygliai – tai rožių
***
Mačiutei
palaiminai mani visiem keliam
ir žodžiam
(na žodžia viskas ir prasdėja)
dungum praskrida ažeras
pakėla galvas žolas
ir salve ažgedoja
***
fijalėtine darža aguona,
vaikystes pešiny
išstybus
terp cvikliukų ir markvų,
buvai man gražiausia
ir vėjui
***
susiedų avelas skusti nuskute dirvonų
a mes neturėjam avelių
nenarėja mamute
sake: neraikia bedas
kai ana buva jaunamarte
davanų gava avytį
pririše kad nepabegt
a to paskore
apsvyniojus ape krūmų
tuo ir baiges mūsų avininkyste
***
svajodamas prismisli tiek ir tiek
a pameti gyvindamas
gal ir turėje būt kiteip
tik nežinojai kaip
nebuva laika pamegint
da rozų
dabar net nežinai –
narėtum pakartot ar tik ažmiršt
***
kadu nebūt išmoksma nepravert sava širdes
nužudysma viskų kas gyva
apiplėšma da vienų planėtų
mūsų kosmines šiukšlas ažgoš
ir ryškiausias žvaigždes
ar sapnuosma tadu sava ilgų ir plėšrių istorijų
ar sapnuosma išvis
Daugiau straipsnių
Anna Auziņa. „Buveinė“. Romano ištraukos
Alis Balbierius
Selemonas Paltanavičius