2024-07-25

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Regina Katinaitė-Lumpickienė

(Aukštaičių uteniškių tarme)

Paėzijas pavasaris A. ir J. Juškų muziejuj

Vilkijoj

rašiaus skaityt ape tėviškį, tarmį, dievų

a žmones papraše ape meilį   

biškį pasimečiau

materiške jau metuos

kas patikes kad buva ir kiteip

ale svyravau tik akimirkų –

nu kas nenarėt apie meilį

***

nutikimas buva vietinis –

rožem mani ažmėtei

kai baiges žedai

dygliai paspyla

ale dygliai – tai rožių

***

            Mačiutei

palaiminai mani visiem keliam

ir žodžiam

(na žodžia viskas ir prasdėja)

dungum praskrida ažeras

pakėla galvas žolas

ir salve ažgedoja

***

fijalėtine darža aguona,

vaikystes pešiny

išstybus

terp cvikliukų ir markvų,

buvai man gražiausia

ir vėjui

***

susiedų avelas skusti nuskute dirvonų

a mes neturėjam avelių

nenarėja mamute

sake: neraikia bedas

kai ana buva jaunamarte

davanų gava avytį

pririše kad nepabegt

a to paskore

apsvyniojus ape krūmų

tuo ir baiges mūsų avininkyste

***

svajodamas prismisli tiek ir tiek

a pameti gyvindamas

gal ir turėje būt kiteip

tik nežinojai kaip

nebuva laika pamegint

da rozų

dabar net nežinai –

narėtum pakartot ar tik ažmiršt

***

kadu nebūt išmoksma nepravert sava širdes

nužudysma viskų kas gyva

apiplėšma da vienų planėtų

mūsų kosmines šiukšlas ažgoš

ir ryškiausias žvaigždes

ar sapnuosma tadu sava ilgų ir plėšrių istorijų

ar sapnuosma išvis