Vytauto Kazielos nuotr.
***
ar
paleisi
ir
vėl
klajot
su
smėlynais
su
vėju
su
saulės
vilionėm
su
pažadu
būti
tavo
ar
lauksi
manęs
tokio
pat
ar
laisvės
sugundyto
būti
nei
saulės
nei
vėjo
nei
žemės
tik
tavo
be
vėjo
be
saulės
be
žemės
sugundytas
tavo
širdies
tavo
lūpų
šauksmo
aš
vieną
kartą
jį
išgirdęs
skubėjau
ar
vėl
nepaliksi
savo
šauksmą
kaip
šauklį
pasiuntęs
ar
neatšauksi
jo
ar
nepaliksi
manęs
smėlynuose
laukti
balso
meilės
arba
balso
tylos
***
o
medžiai
vis
stiebiasi
stiebiasi
paskui
dangų
paskui
debesis
paskui
vėją
nebežino
jau
ką
apkabinti
mane
ar
visus
prabėgančius
pažadus
***
tau
reikia
tau
reikia
tau
reikia
mano
jaunystės
savosios
nebeturi
tau
reikia
tau
reikia
tau
reikia
mano
grožio
savojo
nebeatsimeni
paliko
tave
sugundyti
laiko
kodėl
manai
kodėl
manai
kodėl
manai
kad
manęs
nesugundys
palikti
jaunystės
šešėlį
ant
žemės
vakar
dienoje
***
dar
viena
diena
išsitrins
iš
gyvenimo
ji
nebus
nugludinta
saulės
ir
lietus
nebus
skandinęs
jos
elegantiško
grožio
dar
viena
diena
rytoj
tyliai
be
jokių
priekaištų
neišsakytų
žodžių
išsitrins
iš
gyvenimo
tokio
pat
tylaus
kaip
ir
ji
neužrašyta
nepagražinta
pradėjusi
blukti
rytojuje
tarsi
niekada
nebūtų
buvusi
ilgėčiausi
jos
jei
ji
išnyktų
su
tavimi
Daugiau straipsnių
Selemonas Paltanavičius
Arvydas Genys
JUOZAS ŠIKŠNELIS