2025-02-09

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

„Laimės keliu“ – arčiau žmonių

Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas.



Uteniškiai jau pastebėjo, kad kultūriniai renginiai vejasi vienas kitą. Jie tapo įvairesni ir kokybiškesni. Apie tai ir kitus dalykus Vytautas Kazela kalbasi su Utenos kultūros centro direktoriumi Eriku Druskinu.

Kokie praėję metai buvo Jūsų vadovaujamam kolektyvui?

Manau, kad jie buvo labai sėkmingi. Tai galima pavadinti sistemingu ėjimu į priekį, o gal net proveržio metais. Jeigu lyginsime dabartinę Utenos kultūros centro veiklą su ankstesne, skirtumas akivaizdus. Galima lyginti ir su aplinkiniais rajonais. Kolegos iš aplinkinių rajonų pripažįsta, kad Utena tampa šio regiono kultūros centru. Renginių ir paslaugų skaičiumi Utena tiek pakilo, kad negalima to ir norint nepastebėti. Renginių skaičius išaugo beveik tris kartus – 2019 metais įvyko daugiau nei 400 renginių. Į tą skaičių įtrauktos 23 parodos. Buvo organizuojamos ir edukacijos. Beveik visi šeštadieniai nuo pat rugsėjo pradžios iki gegužės pabaigos buvo skirti įvairių teatrų spektakliams, beveik kiekvieną savaitę vyksta 1 ar 2 koncertai, rodomi dokumentiniai ir edukaciniai filmai. 2019 metais turėjome labai gražią Vytauto V. Landsbergio kūrybos retrospektyvą, buvo parodyta per 20 jo kūrybos darbų. Tai pasiteisino. Ir šiais metais žadame uteniškiams ir miesto svečiams parodyti daug dokumentinių, edukacinių ir pažintinių filmų. Įtvirtinome daug naujų tradicijų. Sustiprėjo buvę renginiai, formavosi naujos veiklos formos, netgi valstybines šventes pradėjome švęsti taip, kaip jas dera švęsti.

Atsirado daug lauko renginių ir jau nėra taip, kad švęsdami didžiąsias valstybines šventes apsiribotume vienu renginiu. Į šias šventes įtraukiame vis daugiau mūsų kolektyvų. Visuose lauko renginiuose dalyvauja rajono kultūros skyrių darbuotojai su edukacinėmis veiklomis ir meninėmis programomis. Rengiame daug bendrų spektaklių, koncertų. To anksčiau beveik visiškai nebuvo. Lauko renginiuose anksčiau apsilankydavo 70 tūkstančių žmonių, šiandien skaičiuojame beveik 200 tūkstančių.

Kultūros centro renginių lankytojų skaičius pasiekė beveik 400 tūkstančių. Komercinių renginių Kultūros centro viduje, pridėjus tuos kelis renginius, kurie vyko su socialiniais partneriais, lankytojų skaičius pasiekė beveik 36 tūkstančius. Į šį skaičių neįeina valstybinių švenčių renginiai.

Kaip tai lemia Kultūros centro pajamas?

Mes uždirbome kur kas daugiau pinigų. Kartu su parama mūsų pajamos padidėjo nuo 70 tūkstančių iki beveik 100 tūkstančių eurų. Taip galėjome prisidėti prie įvairių europinių projektų įgyvendinimo.

Ar gaunama pajamų ir iš taip vadinamo Kultūros paso programų?

Esame laimėję beveik 30 programų per metus. Programos įsibėgėjo antrajame praėjusių metų pusmetyje ir mes uždirbome apie 4 tūkstančius eurų. Ankstesnis mūsų paslaugų kainynas buvo pasenęs, ir mes negalėjome imti daugiau, negu nustatyta. Mes labai skatiname, kad visi mūsų skyriai vykdytų po kelias Kultūros paso programas.

Stengėmės, kad programos atspindėtų tą kraštą ar miestelį. Pavyzdžiui, partizaninį pasipriešinimą, trėmimus, žydų kultūrą. Kai kurie mūsų kolektyvai labai gražiai įgyvendino ir tautinio meno programas. Gražiai įsijungė lėlių teatras, folkloro kolektyvai, chorai. Jie paruošė puikių patriotinių programų, kurias gerai priėmė ir moksleiviai. Mes suprantame, kad dirbame konkurencinėmis sąlygomis, todėl turime turėti plačią ir įvairią pasiūlą. Kultūros paso programa buvo plati. Tai apima ir dailę, ir piešimą smėliu, muziką ir šviesos efektus, teatro, muzikinių instrumentų, fotografijos sritis.

Ar galite išskirti keletą renginių, kuriais Jūs džiaugiatės ir kurie tikrai pavyko?

Aš džiaugiuosi, kad gegužės mėnesį atsirado Šeimos šventė. Ji buvo labai graži ir laukta, subūrė daug bendruomenių. Daug prisidėjo ir pagelbėjo bažnyčia. Atsirado tokių gražių dalykų kaip stalo palaiminimas, vienuolių verdamas guliašas.

Per Jonines pradėjome bardų muzikos populiarinimą Utenoje – tikimės išauginti bardų muzikos festivalį.

Pasikeitė ir pati Miesto šventė, kurią ėmėme gerokai kitaip švęsti. Buvo daug įvairių meninių erdvių su įvairia muzika ir kitomis veiklomis. Visi atėję į šventę turi ką veikti, visi atranda savo sielai artimą kampelį.

Labai pasiteisino ir kalėdinių eglių įžiebimas mikrorajonuose. Gražūs susibūrimai, daug žmonių. Juk ne visi gali ateiti į pagrindines erdves, kur vyksta pagrindiniai renginiai. Mikrorajonuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų. Mūsų tikslas – priartėti prie miesto bendruomenės – pasiteisino. Kultūrinė veikla turi būti skirta ne kokiai išskirtinei žmonių grupei, o visai bendruomenei. Utenoje mes nešvęsime Helovino, bet galime rudenį turėti Baubų šventę su pasišėliojimais.

Labai prasminga, bent jau man taip pasirodė, buvo tai, kad Miesto šventę pradėjote palaiminimu. Ar išliks ši tradicija ateityje?

Man, kaip žmogui, tai yra svarbu. Man svarbu, kad šventė netaptų pigia pramoga, beverčiu pasilinksminimu. Kultūra ir menas turi prisiimti tam tikrą auklėjamąją misiją. Todėl man ir svarbu tokie akcentai. Susiburti kartu, pabūti, palaiminti miestą ir eiti į bendrystę, pajusti dvasinį ryšį. Šios tradicijos tikrai neatsisakysime.

Ką planuojate šiems, jau 2020-iesiems? Ar bus naujų idėjų?

Kultūros centras prisiima didelę atsakomybę dėl kultūrinės plėtros Utenoje. Tęsime ir tradicinius renginius, nors ir neturėsime reikiamo biudžeto – suksimės taip, kaip išmanome. Vėl prašysime pagalbos ir supratimo. Pasiruošimą 2021 metų miesto jubiliejui mes jau pradedame dabar. Per šių metų Miesto šventę išbandysime naujas Aušros gatvės erdves. Tai erdvė prie J. Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankryžos, buvęs 3-iosios vidurinės mokyklos pastatas ir ten esančios patalpos, erdvė nuo Aušros gatvės bibliotekos link, „Aušros“ prekybos centas ir kitoje gatvės pusėje esanti erdvė, gatvelės prie fontano, „Sodros“ aikštelė, erdvės prie Kultūros centro. Mąstome apie kiek kitokį šventės modelį – gyvą, ištęstą per visą Aušros gatvę, tuo pat metu leidžiant kitoms erdvėms pailsėti.

Pradedame įgyvendinti kitą didelę „Laimės kelio“ idėją. Tai didelis projektas, kuriame turėtų dalyvauti Lietuvos menininkai. Esame numatę tam tikrus akcentus prie ežero, Kultūros centro, Vyžuonos parke. Per miesto jubiliejų bandysime įprasminti Vyžuonos parko erdves su nuostabiomis žaliosiomis terasomis, upės vingiu. Antroji zona – ežero pakrantė prie Kultūros centro.

Šiais metais mes įgyvendinsime šešias idėjas su skulptūriniais objektais. Kitais metais jų atsiras dar tiek pat. Tai darome, kad suformuotume tokį gražų laimės maršrutą. Mes labai atsakingai žiūrime į šį projektą, nes kitaip galima sugadinti erdves, kuriose ir ateityje vyks renginiai, mugės. Turi atsirasti įcentruotos erdvės. Kartais dailininko ir režisieriaus matymai labai susikerta. Man truputėlį lengviau, nes turiu ir vienokios, ir kitokios patirties. Jeigu tu sugadinsi erdvę – tu sugadinsi galimybę ateityje rengti didelius renginius.

Jei galima, smulkiau. Kokie tai bus objektai?

Numatytas laimės sodas su laimės medžiu, laimės šulinys, miestą saugantys angelai, įvairius menus įamžinantys objektai prie Kultūros centro. Norime apipavidalinti vieną Kultūros centro sieną. Parke žadame suformuoti erdvę, kurioje galėtų vykti apeiginiai renginiai. Mes matome Miesto sodą kaip mūsų menininkų ir jaunimo erdvę. Tai yra kamerinė erdvė ir natūralu, kad joje gali vykti tik kameriniai renginiai. Yra gražios terasos, besileidžiančios nuo Šaulių namų. Yra upė, dėkingas landšaftas. Turime idėją šias vietas apgyvendinti meniniais akcentais. Būtent čia vietą galėtų rasti smulkioji skulptūra. Ateityje ši erdvė galėtų tapti kamerinių renginių vieta. Šiam tikslui įgyvendinti tikimės pasitelkti Utenos meno mokyklos Dailės skyrių ir jo vadovą dailininką Giedrių Mazūrą.

Meniniai dalykai – gerai, bet yra ir ūkiniai…

Mes tęsiame pradėtą įstaigos modernizavimo planą. Nupirkome apie 20 kompiuterių. Praėjusiais metais laimėjome europinį projektą už 250 tūkstančių eurų, kuris leis pagerinti įrangos bazę. Projektas sėkmingai įgyvendinamas. Šiuo metu vyksta viešieji pirkimai, kurie turėtų baigtis iki šių metų balandžio mėnesio. Europinio finansavimo dlėšomis turėtų atsirasti ir mobili scena, kurią kol kas turime nuomotis, ir garso bei šviesos įranga, lauko baldai. Įvykdžius tai, kas numatyta, mūsų Kultūros centras turės geriausią bazę apskrityje.