Slaptinga patirtis

2025 m. lapkričio 7 d. 16.30 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos (Maironio g. 12) konferencijų salėje rašytojos Dovilės Zelčiūtės romano „Radybos“ ir poetės, vertėjos Kristinos Tamulevičiūtės naujos poezijos knygos „Namai“  pristatymas.

Dalyvauja knygų autorės: poetė, dramaturgė, eseistė, žurnalistė Dovilė Zelčiūtė ir poetė, vertėja Kristina Tamulevičiūtė. Vakarą moderuos poetas Juozas Žitkauskas.  

Maloniai visus kviečiame!

Dovilė Zelčiūtė (g. 1959) – poetė, dramaturgė, eseistė. Jos kūryba versta į įvairias užsienio kalbas, Lietuvoje autorė pelnė reikšmingų literatūrinių premijų. Ji labiau žinoma kaip poetė, tačiau užtikrintai žengia į prozos barus. „Radybos“ – trečiasis jos romanas.

„Radybos“ nėra tik literatūrinė istorija – tai pasakojimas apie gyvenimiškas patirtis, teatrą ir kūrybą, kurios paliečia kiekvieną skaitytoją. D. Zelčiūtė šiame romane paliečia lietuvių literatūroje nenagrinėtą temą – egzorcizmą. Pati keletą metų važinėjusi pas katalikų kunigą egzorcistą ir dalyvavusi piktosios dvasios išvarymuose yra sukaupusi didžiulę patirtį, kurią panaudojo rašydama romaną „Radybos“.

Dovilė Zelčiūtė išleido daugiau nei dešimt poezijos rinktinių. Tarp jų „Akligatvio erdvė“, „Duženų sniegas“, „Pagrindinis vaidmuo“, „Dar minutėlę pusvalandį“, „Lapkričio pratimėliai“, „Atgal į vandenį“, „Stotys“, „Klaidinantys judesiai“, „Paleisk mano ranką“, „Džuljetos suknelė“, „Prieglaudos miestai“, „Šokiai Vilniaus gatvėje“. Kūryboje poetė nebijo parodyti savo žmogiškojo silpnumo, drąsiai kalba apie erotines patirtis, į gyvenimą žiūri kaip į teatrą.
Knyga „Stotys“ apima ne tik poeziją, bet ir fotografiją. Tai dvikalbis leidinys, kurtas kartu su fotomenininku A. Aleksandravičiumi.
Be poezijos, autorė išleido ir kitokio žanro knygų. „Kelionė su Oskaru Koršunovu. Teatrinis koliažas“ – mozaika, sudaryta iš esė, teatro repeticijų, gastrolių fragmentų, recenzijų ir interviu. Knyga apima keturis metus ir paliečia spektaklių „Išvarymas“, „Katedra“, „Miranda“, „Žuvėdra“, „Meistras ir Margarita“, „Hamletas“ ir kt. užkulisius.
„Gastrolės“ – Dovilės Zelčiūtės romanas, kuriame pasakojama apie sovietmetį ir Kauno dramos teatrą. Pagrindinė veikėja paauglė Akvilė dievina teatrą, tačiau vos užuolaidos nusileidžia, ją pasitinka gana niūri kasdienybė. Autorė liečia skaudžias mūsų pasaulio ir amžinų laimės paieškų temas.  
Poetės, prozininkės kūryba ir darbai buvo įvertinti įvairiais apdovanojimais. Ji yra „Poezijos pavasario“ laureatė, 2020-ais metais buvo apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, pelnė Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Antano Miškinio literatūrines premijas.

~~~

„Namus“ parašiau per dvi vasaras prosenelių statytuose namuose Aukštaitijoje. Tuo pačiu metu rinkau medžiagą apie savo protėvius žemaičius, sprendžiau klausimą, kas esu – aukštaitė ar žemaitė, ir su dėkingumu priėmiau protėvių gyvenimus, nes be jų nebūtų mūsų. Šioje knygoje pagaliau susitaikau su galimybe, kad mirtis yra natūrali gyvenimo pabaiga, atsisveikinu su gyvybės tema savo kūryboje ir išeinu į Ieškojimus. Tačiau jei kam nors manęs prireiktų, būsiu pasiekiama tuo pačiu telefonu ir tuo pačiu el. pašto adresu.

Kristina Tamulevičiūtė

Šioje eilėraščių knygoje, atrodytų, kalbama apie paprastus ir labai moteriškus dalykus – asmeninius išgyvenimus besilaukiant, bendravimą su vaiku, gamta, mirusiaisiais. Bet įsiklausykime į tuos skyrių pavadinimus – „Gimda“, „Kūnas“, „Namai“, „Kapai“. Tai vis būstai, kuriais kažkas apgaubiama, saugoma, pridengiama. Tuomet kas tai stebi? Kas kalba tarsi iš vidaus? Kas stengiasi viską atrakinti? Ne, tai nėra šiaip pokalbiai, pastebėjimai ar išpažintys. Greičiau mažosios elegijos – švelniai liūdnos, intymiai ilgesingos, jaukiai paprastos. Gotiškos? Gal truputį rilkiškos…

Poetė Erika Drungytė

Naujojo Kristinos Tamulevičiūtės poezijos knyga savitai kalbasi su pirmąja – ir rinkinyje „Namai“ randame daug gyvasties ir nyksmo šokio, daug tikrumo ir gelmės. Tai itin intymi, tačiau ne hermetiška poezija – jautrios subjektės patirtys atliepia skaitančiųjų pasaulius, o galbūt skatina žengti į dar nepažintas vidines teritorijas. Kristina rašo švelniai ir kartu stipriai, aprėpdama įvairias moterystės perspektyvas, asmeniškumus derindama su universalumu. Jos poezija vaizdinga, veikianti ir autentiška.

Poetė, literatūrologė Lina Buividavičiūtė