***
gal kas matėte
kur nuėjo mano ir dievo karvytė
pritvinkusi debesų pieno –
ieškojau
o dabar
žiūriu į didelį apvalų laikrodį
geležinkelio stoties laukiamojoje salėje
stebiu kaip žmonės išslysta pro duris –
neklausiu kur jie išveža savo gyvenimus
manasis išeina pats nors niekur neketinu
važiuoti – prisipažįstu: negąsdina
šitos akimirkos –
septyni laimingi taškeliai ant boružės
sparnų virtę septyniais nemadingais kryželiais
mano širdyje
ji dunda lyg nuvažiuotų traukinys kurio šioje
stotyje niekas nematė
visi ieškojo Prasmės – tebeieško:
žiūriu į didelį apvalų laikrodį
šypsausi kaip durnius
***
imperatoriškasis skarabėjas
klastoja papirusus
o būro šūdvabalis
rodo kelią žvaigždėms
***
kai pažvelgiau
į šulinį
dangumi lyg dugnu
nužingsniavo
Dievas ir Donelaitis –
ėmė kraujuoti
į mano nugarą
įsisegęs
užmintas uodas –
kaip aš galėjau
juos atpažinti
jeigu nė vieno
nesu matęs
išskyrus uodą
išskyrus dugną
***
paskerdėm kiaulę
vyriškai susigraudinom
ko neišgerti
***
žemė nelyg
lazdyno riešutas
su skylute kirmėlaitei
miela kirmėlaitė
dailiai žemiška
***
šita pieva už lango yra kaip malda
pučiant vėjui, kada vėjas
nutyla – dar aiškesnė malda
o pro langą įskrenda žiogas
ir ant delno nutūpęs žiūri
man į akis, iš tikrųjų – bet kur
šita pieva už lango yra kaip malda
net be žiogo: kol šis langas
yra kaip malda šita pieva ir bus
***
mamos sagė
graži kaip širšė
išzvimbusi vasarą
kažkur atminty
arba Čekiškėj
***
sėlina žaltys
aplink ąžuolinį kryžių
stẽbi atstumą
kad neprisiliestų
jeigu atklysta žmogus
tarsi gyvatė šnypščia
kad per arti neprieitų –
ką apie jį žinai
***
žinau kad esi danguje
bet šįryt
radau
tavo pirštų atspaudus
ant šermukšnio uogos
***
nusirengiu paskutinius marškinius
pasidedu po galva:
kažkas danguje
segioja žvaigždes –
lyg marškinių sagas
***
dievo karvytė laiminga
pritvinkus
nematomo pieno
bet vieną dieną
laikas
įrodys aštuntą taškelį
Daugiau straipsnių
JUOZAS ŠIKŠNELIS
Atvirumas – tai spąstai
Diana Paklonskaitė