Algio Jakšto nuotr.
***
Rūkau šventoriuje
Miglotame danguje
Neįžiūriu spalvų
Žinau kad mūsų vėliavą
Vėjas plaiksto
Ant Miltinio teatro stogo
Raudona vis tiek
Labiausiai prasimuša
***
Valančiaus rūbų violetas
Zakristijonas maišosi minioje
Įmečiau pintinėn pinigėlį
Už Mačernio sielą
***
Varduvoje kojas nusimazgojau
Paskutinę atlaidų dieną
Pailsę maldininkai dūsauja
Negiedu Kalnų Žemaičiuose
Šarnelės pusėn žiūrėjau
Be maldyno
Atmintinai ąžuolams deklamuodamas
Leonardo Andriekaus eilėraščius
***
Man Zarasai
Labai arti
Tuojau už vyskupo kėdės
Atsiveria šventovės durys
Ežerų gyvon gelmėn
Žuvies akin
Tenykščių sėliškan buvimui
***
Tam paskutiniame Mieste
Ir pirmame
Negimęs dar regėjau
Ilgai bridau
Atbridus pasitvirtino
Žmonių gyvenimas
***
Nešioju Tavo marškinius
Nedrįsau pasiimti
Kraują išploviau
Mirties nepajėgiu
***
O kodėl aš tariu
Ir ištaręs pritylu
Kodėl
Lygumoj prakeikimas
Akmens tylėjimu tyko
Daugiau straipsnių
Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos Dusetų meno skyriaus suaugusiųjų keramikos darbų paroda
XIII Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio vadovė Aleksandra Žvirblytė: jokio kito autoriaus temomis man nėra taip gera improvizuoti
Anna Auziņa. „Buveinė“. Romano ištraukos