Tai pirmoji Broniaus Šablevičiaus poezijos knyga. Lakoniški dvieiliai ir penkiaeiliai, surinkti į vieną rinkinį, iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg atskiri karoliukai, pasipylę ant grindų, tačiau jie surikiuoti tam tikra eilute – kaip žemuogių uogelės, suvertos ant smilgos šiaudo, juolab kad gamtos motyvų šiame vėrinyje gausu.
Trumpuose žodžiuose glūdi meilės, gamtos didingumo, tėviškės, vaikystės dienų, draugystės, moralinių vertybių, žmogaus laikinumo ir rudens, kaip mirties simbolio, apmąstymai. Todėl poezijos eilutės persmelktos minorine nuotaika.
Daugiau straipsnių
Penkioliktoji poeto ir fotografo knyga
Nauja Reginos Katinaitės-Lumpickienės tarmiškos poezijos knyga
Išleista Dariaus Kučinsko knyga „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“