„Stipendijų statuso stiprinimas ir reikšmė“: 2024 m. Lietuvos kultūros tarybos veiklos rezultatai

Lietuvos kultūros taryba pristato 2024 m. veiklos rezultatais. Praėjusiais metais taryba stiprino individualių kūrėjų palaikymą, skatino regioninę ir tarptautinę kultūros sklaidą, siekdama užtikrinti įvairiapusę kultūros sektoriaus plėtrą. Pernai paskirstyta daugiau kaip 21,8 mln. eurų, finansuotos 1 970 iniciatyvų. Ši suma buvo 2,5 proc. mažesnė nei 2023 metais.

Investicijos į kūrėjus – ilgalaikis kūrybos skatinimas

Lietuvos kultūros taryba 2024 m. ypatingą dėmesį skyrė individualiems kūrėjams, siekdama užtikrinti, kad kūrybinė veikla būtų ne papildoma, bet pilnavertė profesinė veikla.

„Atlikę išsamią situacijos analizę ir palyginę Lietuvos bei kitų šalių menų tarybų biudžetus, vertybes ir požiūrius, identifikavome, kad dėmesys individualiam kūrėjui ir tiesioginių investicijų į jį dalis yra nepakankama. Reaguodami į šias įžvalgas, tarybos nariai inicijavo individualios stipendijos dydžio augimą nuo 600 iki 800 eurų per mėnesį, o bendras stipendijų biudžetas išaugo nuo 1,6 mln. iki 2,6 mln. eurų per metus. Tai leido skirti 638 stipendijas. Dėl šio proveržio vidutinė individuali stipendija buvo didžiausia per visą dešimtmetį – jos suma siekė 5 825 eurus. Toks pokytis sustiprino stipendijos statusą ir jos reikšmę“, – kalbėjo tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia stipendijų buvo skirta muzikos srities atstovams (142 stipendijos), po jų – dailės (94 stipendijos), teatro (80 stipendijų) ir tarpdisciplininio meno (75 stipendijos) kūrėjai. Taip pat pradėta nauja pradedančiųjų kūrėjų stipendijų priemonė, skirta skatinti jaunuosius menininkus. Vidutinė pradedančiojo kūrėjo stipendija siekė 6,2 mėnesio arba 4 970 eurus. Jos skatino kūrybinį augimą, leido susitelkti į idėjų plėtojimą, tyrinėjimus ir profesionalios karjeros pradžią.

Ukrainos menininkų palaikymas

Lietuvos kultūros taryba tęsė palaikymą Ukrainai ir jos kultūros bendruomenei. Lietuvoje įsikūrusiems kūrėjams pernai skirta 70 individualių stipendijų, kurioms teko 126 tūkst. eurų.

Daugiausiai stipendijų buvo skirta muzikos, vizualiųjų menų, teatro ir šokio spektaklių kūrimo srityse, taip užtikrinant jų galimybes tęsti kūrybinę veiklą ir integruotis į šalies kultūros lauką.

Nuo stipendijų iniciatyvos pradžios 2022 m. balandžio Lietuvos kultūros taryba iš viso skyrė 280 stipendijų, kurių bendra suma siekė 504 tūkst. eurų. Jos teko 187 asmenims.

Investicijos į kultūros organizacijas – vis daugiau veiklų vyksta už sostinės ribų

Stiprinant įvairiapusę kultūros ir meno plėtrą, edukaciją ir prieinamumą kiekvienam visuomenės nariui, Lietuvos kultūros taryba finansavo 1 332 organizacijų projektus, paskirstydama daugiau kaip 19,1 mln. eurų (2023 m. – 20,5 mln. eurų). Tai leido finansuoti 637 organizacijas. Kaip ir pernai, daugiausia finansuota muzikos, scenos ir vizualiųjų menų iniciatyvų.

Finansuoti projektai įgyvendinti 100 Lietuvos miestų ir miestelių. Vilniuje registruotoms įstaigoms teko 60,3 proc. finansavimo, tačiau tik 24,1 proc. lėšų buvo panaudota projektams, vykdytiems tik Vilniuje. 32,9 proc. finansavimo skirta projektams, vykdytiems ir kitur – Kaune, Klaipėdoje, regionuose ar užsienyje. Tuo tarpu regioninėse savivaldybėse registruotos įstaigos gavo 24,4 proc. finansavimo, bet regionuose vykstantys projektai pritraukė net 55,3 proc. lėšų

„Tolygi kultūrinė raida“ padėjo sustiprinti kultūrą regionuose

Siekiant užtikrinti tolygią kultūrinę raidą, skatinti kūrybinių raiškų įvairovę, vietos kultūrinį identitetą ir tarpusavio bendradarbiavimą „Tolygios kultūrinės raidos“ programai skirta daugiau kaip 3,3 mln. eurų, šitaip finansuota beveik 80 proc. paraiškų. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia finansavimo sulaukė Šiaulių apskrities projektai, o šios savivaldybės indėlis į kultūros sektorių siekė daugiau kaip 378 tūkst. eurų. 10-yje apskričių dominavo muzikos, etninės kultūros, scenos ir vizualiųjų menų veiklos.

„Praėjus šešeriems nuo programos įkūrimo, nekyla abejonių, kad ji tapo tvirtu pagrindu, leidžiančiu daugumą finansuojamų veiklų įgyvendinti tose pačiose savivaldybėse ar apskrityse. Norėtųsi paraginti organizacijas žengti dar toliau – plėsti regionų kultūrą į nacionalinę erdvę, o ilgainiui – ir į tarptautinę“, – teigė tarybos vyresnysis analitikas Martynas Tininis.

Šalies kultūros sklaida tarptautinėje erdvėje

Pernai 277 individualių kūrėjų ir 152 organizacijų projektai buvo pristatyti užsienyje. Jie pasiekė 40 šalių, tarp jų daugiausiai įgyvendinti Prancūzijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Italijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Profesionalaus ir bendruomeninio meno renginiuose sulaukta 3,56 mln. apsilankymų ir 89,7 tūkst. kūrėjų dalyvavimų šiose veiklose. Iš viso sukurti 3 562 vizualiojo meno, 2 072 scenos meno, 1 714 muzikos kūriniai ir suorganizuoti renginiai, o lietuvių kalba išleistos 187 knygos.

Projekto „Dizaino sparnai“ proveržis ir atsinaujinimas

Vienas ryškiausių metų pasiekimų – projektas „Dizaino sparnai“, kuris pelnė Finansų ministerijos konkurso „Europos burės“ apdovanojimą už investicijas į inovacijas. Be to, šis projektas pradėjo naują veiklos etapą, siekiant, kad kartu su mentoriais dizainerių sukurti sprendimai skatintų reikšmingus pokyčius Lietuvos verslo ir nevyriausybinių organizacijų veikloje, sprendžiant socialinius iššūkius.

Lietuvos kultūros tarybos planai 2025 metams

2025 m. kultūros ir meno projektams taryba planuoja paskirstyti 22,3 mln. eurų, o bendras biudžetas sieks 24,3 mln. eurų. Tai sudarys 5 proc. viso valstybės biudžeto kultūrai skirtų lėšų. Taip pat šiais metais darbą pradės nauja Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo kadencija bei Regioninės kultūros tarybos. Ta proga kultūros bendruomenės lauksime dalyvaujant kasmetiniame tarybos forume, kuris vyks 2025 m. birželio 5 d. Vilniuje, o rudenį – Regioninių kultūros tarybų forume, skirtame regioninio bendradarbiavimo stiprinimui.

Siekiant geriau suprasti menininkų socialinę ir ekonominę padėtį bei kultūros paslaugų prieinamumą Lietuvoje, 2025 m. bus paskelbtas „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“ bei „Kultūros paslaugų prieinamumo regionuose žemėlapis“.