2025-02-09

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Dvidešimt antrasis A. Miškinio literatūrinės premijos laureatas Antanas Šimkus:  „Man labai svarbi žmogaus laikysena, žmogaus buvimas žmogumi“

Kaip jau tapo įprasta, birželio viduryje visi keliai pasisuka į Juknėnų kaime esančią Antano ir Motiejaus miškinių etnografinę sodybą. Iš Utenos rajono ir net iš Vilniaus  į Antano Miškinio literatūrinės premijos įteikimo šventę susirenka keli šimtai žiūrovų. Susirenka, nes žino, kad čia bus daug geros poezijos ir muzikos.

Netempiant dienos į vakarą reikia pasakyti, kad šiais metais vienbalsiu A. Miškinio literatūrinės premijos skyrimo komisijos narių sprendimu jau dvidešimt antruoju Antano Miškinio premijos laureatu tapo poetas Antanas Šimkus. Jam ši premija skirta už 2022 metais išleistą poezijos knygą „Vakaras dega“.

Labai taikliai apie Antano Šimkaus poezijos knygą yra rašęs literatūros kritikas Valentinas Sventickas:

„Poetas Antanas Šimkus nevargina skaitytojų nei publikacijų, nei knygų gausa. Pirmąją knygą „Skradžiai“ išleido 1999 m., antrąją „Sezonas baigtas“ 2010 m., po jos 2012 m. išėjo knyga vaikams „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“. Nuo to laiko, kai tapo žurnalo „Metai” vyriausiuoju redaktoriumi, tame žurnale ir kitur vis pasirodo jo eseistikos apie literatūrą, kultūrą, žiniasklaidos padėtį. Ji savita – apmąstymus lengvai supina su asmeniškomis patirtimis ir įdėmiu gyvenimo stebėjimu.

Antanas Šimkus poeziją rašo taip, lyg nebūtų nei skaitęs, nei girdėjęs, kokias naujų kylančių bangų keteras gaudo nūnai populiarėjantys poetai. Žinoma, ir girdėjęs, ir skaitęs, bet vis tiek ramiai eina savo keliu. Literatūrinė bendruomenė, kai buvo jaunas, matydavo jį kartu su Valdemaru Kukulu. Kai kas iš tos literatūrinės draugystės išliko: eilėraštis turi atkurti dvasios būseną ir žvelgti aukštyn.

Vis dėlto svarbu, kai eilėraštis nėra iš nieko. Būta, įsiminta, pajausta, norėta išsakyti. Išsisakoma be pasidraskymų, bet matykime, kad Antano Šimkaus poezijoje daug vėjo. Skatinimo matyti, kas nematoma: Praskrido šešėlis, o slibino niekas nematė. Na, ir ironijos: Nes tamsūs mūsų šviesūs reikalai. Gali taip atrodyti, kai vakaras dega“.

Įteikti Antano Miškinio literatūrinės premijos Antanui Šimkui atvyko Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė ir Utenos rajono mero pavaduotoja Daiva Pečionė, Antano Miškinio literatūrinės premijos skyrimo komisijos pirmininkas Alvydas Katinas, komisijos nariai. Laureatui įteikta piniginė premija, padėkos raštas ir uteniškio tautodailininko Giedriaus Juodžio sukurta medinė varna. 

Priimdamas garbingą premiją Antanas Šimkus sakė , kad labai ja džiaugiasi. „Man pačiam ši premija reikalinga tam, kad įsitikinčiau, jog rašau ne tik sau, bet ir kitiems. Džiaugiuosi, kad tarp šios premijos laureatų yra Algimantas Baltakis, Jonas Strielkūnas ir ypač Valdemaras Kukulas, su kuriuo esame ne kartą kalbėję ir apie Antano Miškinio poeziją. Iš poeto kūrybos man brangiausia yra rinktinė „Varnos prie plento“, nuo mokyklos laikų įstrigęs „Šiandien taip elegantiškai sninga“…  Su Antanu Miškiniu man neteko bendrauti – kai jis išėjo, man buvo šešeri  metai. Man labai svarbi žmogaus laikysena, žmogaus buvimas žmogumi. Grįždamas į šią dieną noriu pasakyti, kad džiaugiuosi  galėdamas pabūti didžiųjų literatūros Antanų šešėlyje“, – sakė poetas Antanas Šimkus.

Renginio metu koncertavo folklioro ansamblis „Nalšia“. Renginį vedė Utenos kultūros centro režisierius Vytautas Kubilius.

Rengėjai: Utenos A. ir M. Miškinių biblioteka, Utenos kultūros centras. Rėmėjas: Utenos rajono savivaldybė. Partneriai: Lietuvos rašytojų sąjunga, Utenos kraštotyros muziejus, Daugailių seniūnija.

Vytautas Kaziela

Autoriaus nuotr..