2021-08-05

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Išleista antroji Tomo Vyšniausko eilėraščių knyga


Leidykla „Kauko laiptai“ išleido Tomo Vyšniausko eilėraščių rinkinį „Invazinės rūšys“. Tai antroji poeto knyga.


Knygoje bandoma sugretinti Kūrėjo ir žmogaus (kaip meistro) tvarinių pasaulius. Gyvastis (kaip takoskyra) blunka, nykstant ribai tarp tikrovės ir iliuzijos, fantazijos ir logikos. Aktualizuojant, iškeliant viršum kitų veiklų kūrybiškąjį pradą, stengiamasi nepamiršti, jog egzistuoja sunkiai apčiuopiama Sielos zona, skirianti esmę nuo dirbtinumo.


„Raidė, skleidžianti džiūstančių dažų kvapą – svetimkūnis tiek žydinčios pievos, tiek pūvančių lapų, tiek miesto smogo fone. Sukti sakinio virvelę apie pirštą ir pirštų pagalvėlėmis liesti žodžiais randuotą popieriaus lapą – jausmas, kuriam išreikšti sunkiai atrandu tinkamą metaforą, – sakė T. Vyšniauskas, paprašius pristatyti naująją knygą ir pasidalinti emocijomis. – O nuoširdžiai, bet banaliai apibūdinti gėdijuosi. Lyg bijodamas įsipjauti į aštrią lapo briauną. Ar būna antras kartas mielesnis už pirmą? Gal tiesiog kitoks. Ar įmanoma sulyginti padangą ir vikšrą? Ar įmanoma sugretinti tankų ir drugelių vikšrus? Tokioms takoskyroms, blunkančioms riboms tarp iliuzijos ir tikrovės, tarp gyvybės ir judesio mechanikos knygoje ir skiriamas pagrindinis dėmesys. Raidės užantyje nešiotos trejus metus. Gal pernešiotos, gal inkubatoriaus dar besiprašančios. Bala žino. Bet kad jau pačios iššoko, teko išleisti į pasaulį. Individas, besibaidantis gelmės ir tuo pačiu sunkiai randantis vietą paviršių pasauliuose, plunksna varžtų saujoje, dažais kvepianti raidė kibernetiniame amžiuje – invazinės rūšys. Ne kitaip. Esu labai laimingas, jog dar yra tokių leidyklų kaip „Kauko laiptai“ ir tokių iniciatyvų kaip „Atokios stotys“, padedančių toms egzotinėms rūšims įsišaknyti.“

Literatūros kritikė Ieva Rudžianskaitė teigė, kad T. Vyšniausko poezija įdomi tuo, jog jis nevengia eksperimentuoti kurdamas įdomius verlibro lūžius, daugiabriaunes prasmines atvertis.


„Galima sakyti, antrajame rinkinyje T. Vyšniauskas tęsia pradėtas temas, mat joje, kaip ir „Įelektrinto piemens“, susitelkiama į ribų nyksmą, tik jei pirmoje knygoje problematiškas santykis tarp tikrovės ir dirbtinumo pasirodo kaip viena iš tematinių gijų, tai „Invazinėse rūšyse“ ši tema dominuoja ir tampa akstinu kurti poetinį pasaulėvaizdį, kuriame nevengiama intertekstų, popkultūros ženklų, teologinių užuominų. Eilėraščių subjektas nujaučia egzistuojantį prasmės Šaltinį ir tai tampa įdomia užduotimi skaitytojui tokias ir panašias nuojautas įžvelgti žaismingame poeto sukurtame pasaulyje“, – apie T. Vyšniausko poeziją kalbėjo I. Rudžianskaitė.


2018 metais leidykla „Kauko laiptai“ išleido T. Vyšniausko eilėraščių knygą „Įelektrinto piemens“. 2019 metais ši knyga buvo įvertinta Zigmo Gėlės premija.


Atokiosstotys.lt informacija