2021-06-23

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Trumpos vaikiškos istorijos konkursas: knygomis virs net trys pasakojimai


Baigėsi leidyklos „Baltos lankos“ skelbtas trumpos vaikiškos istorijos konkursas. Įvertinus daugiau nei 500 atsiųstų darbų, pirmoji vieta atiteko Audronės Kvietkutės istorijai „Rytės ratai“, antroji – Renatos Šerelytės kūriniui „Skrybėlė pasipūtėlė“, o trečioji – Eglės Gelažiūtės-Pranevičienės istorijai „Pagalvinis paršiukas“.


Visi trys kūriniai, leidėjų sprendimu, bus išleisti atskiromis autorinėmis knygelėmis, o laureatės apdovanotos piniginiais prizais.


„Džiaugiamės, kad per mėnesį sulaukėme daugybės puikių istorijų ir pasakų. Į kvietimą atsiliepė ir savo kūryba dalinosi visi: vaikai, tėvai, seneliai, mokytojai, jau profesionalūs ir dar tik pradedantys kūrėjai. Tiesą pasakius, tikrai buvome maloniai nustebinti tokio aktyvumo ir atsiskleidusio kūrybiškumo. Su nemažai autorių, kurių istorijos, deja, nepateko į trejetuką, vis tiek ketiname susisiekti ir pasiūlyti bendradarbiauti su leidykla“, – konkurso rezultatus apibendrina leidyklos „Baltos lankos“ vadovė Kotryna Žukaitė.


Trys skirtingos istorijos


Pirmoji vieta atiteko Audronės Kvietkutės istorijai „Rytės ratai“. Kaip sako pati autorė, užrašyti tokią istoriją įkvėpė penkiametis sūnus ir noras jam pasakoti būtent lietuviškas istorijas, nes šeima gyvena ne Lietuvoje.


„Pagrindinis mano įkvėpėjas yra penkiametis mano sūnus Lukas. Lietuviškos istorijos mums abiem itin svarbios, nes gyvename ne Lietuvoje, todėl anglų kalba, kuria Lukui knygas skaito jo tėtis, yra labai rimta konkurentė.Pirmiausia tai istorija apie smalsią mergaitę, kuri domisi aplinkiniu pasauliu (bei kosmosu!) ir yra visiškai tokia pat kaip ir kiti jos amžiaus vaikai. O tai, kad po pasaulį judėti jai padeda ratukai, neturi būti sureikšminama, nes ir patys vaikai to nedaro. Jiems tiesiog smalsu, jie turi daug klausimų ir į viską dažnai žiūri daug paprasčiau negu mes, suaugusieji“, – apie savo istoriją sako A. Kvietkutė.


Pasak jos, reikšmingiausias tokių pasakojimų indėlis į vaiko lavinimą – jo emocinės brandos skatinimas, empatijos ugdymas.


„Norėjau rinktis temą, kurios, mano manymu, vaikiškose knygelėse neretai trūksta, bet ją aptarti paprastai, vaikams suprantama kalba, be didelių filosofinių išvedžiojimų ar atviro gailesčio. Tikrai tikiu, kad savo vaikus galime išmokyti ne badyti pirštais į kitą arba kitokį, o atvirai su jais kalbėtis apie tai, ką jie mato ir kokių klausimų jiems kyla. Na, o aš, sužinojusi apie šį laimėjimą, pirmiausiai turėjau prisipažinti vyrui, kuris, tiesą sakant, apie mano dalyvavimą konkurse nieko nežinojo“, – šypsosi istorijos „Rytės ratai“ autorė.


Antros vietos nugalėtoja rašytoja Renata Šerelytė sako, kad jai konkurso sąlygos pasirodė kaip geras kūrybinis iššūkis.


„Akis užkliuvo už kvietimo dalyvauti konkurse ir man pasirodė labai įdomu. Juk trumpa istorija vaikams – tai kūrybinis iššūkis ir brandžiam rašytojui. Tokią istoriją parašyti tikrai nėra taip lengva, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo“, – sako istorijos „Skrybėlė pasipūtėlė“ autorė.


Paklausta, kas svarbiausia kuriant vaikams, rašytoja pabrėžia, kad vienas svarbiausių dalykų – nepataikauti.


„Labai daug dalykų svarbūs, nes čia dera viskas: ir rimtumas, ir žaismė, ir pokštas, ir liūdesys. Reikia ypatingos šių dalykų dermės. Taip pat labai svarbu nemeluoti vaikui, neapsimetinėti ir nepataikauti“, – įsitikinusi R. Šerelytė.


O štai trečią vietą laimėjusi Eglės Gelažiūtės-Pranevičienės istorija „Pagalvinis paršiukas“, kaip teigia autorė, radosi iš kasdienybės ir mėginimų jos realijas vaikui paaiškinti žaidžiant.


„Jau kurį laiką su savo dvimečiu sūnumi svarstėme, iš kur lovoje atsiranda trupinukai, kas ten jų prineša. Taip bedūkstant ir atsirado mūsų veikėjas Pagalvinis paršiukas. Nors, nepabijokime atskleisti tiesos, vieną kartą aptikome jį knarkiantį kojinėje už spintos su trupinukais kišenėlėje“, – šypsosi istorijos autorė.


Anot jos, geros vaikiškos istorijos pagrindas – sąžiningumas ir tikėjimas vaiku.


„Man atrodo, labai svarbu kalbėti taip, kad vaikas jaustų, kad jo žiniomis, gebėjimais pasikliaujama, kad jis – ne tik lygiavertis, bet galbūt net ir daugiau žinantis, jaučiantis klausytojas ir pašnekovas. Ir tai negali būti suvaidinta, turi iš tiesų taip manyti. Dar nuo Kęstučio Urbos vaikų literatūros paskaitų išliko didžiulė trauka šitam kūrybiniam laukui, įvertinant jo sudėtingumą, daugiasluoksniškumą ir tam tikrą atsakomybę“, – įsitikinusi E. Gelažiūtė-Pranevičienė.


Visoms nugalėtojoms – galimybė išleisti knygą


Pasak K. Žukaitės, konkursas, be kita ko, atskleidė, kokios temos labiausiai rūpi ir jaudina tėvus, apie ką galvoja ir kuo gyvena mažieji.


„Iš istorijų galima jausti, kad tikrai labai aktualios socialinės temos, vaikų savivertės, jausmų pažinimo, emocinio raštingumo tematika, taip pat – kitoniškumo patyrimo ir priėmimo klausimai. Beje, konkursui atsiųsta labai nemažai terapinių pasakų“, – sako K. Žukaitė.


Nors konkursą skelbusi leidykla „Baltos lankos“ iš pradžių planavo bent vieno iš nugalėtojų rankraštį iliustruoti, parengti spaudai ir išleisti atskira knyga, konkursui pasibaigus jau aišku, kad visų trijų nugalėtojų istorijos virs knygomis.


„Atrinkę nugalėtojus apsisprendėme išleisti visas tris konkursą laimėjusias istorijas. Jos visos puikios, skirtingos ir, tikime, tikrai labai patiks vaikams“, – džiaugiasi leidyklos „Baltos lankos“ vadovė.


Konkursą laimėjusios istorijos bus įvertintos ir piniginiais prizais. Pirmosios vietos laimėtojai bus skirta 1000 eurų piniginė premija, antrosios ir trečiosios vietų laimėtojos gaus po 500 eurų pinigines premijas.

Leidyklos „Baltos lankos“ inf.