2020-09-19

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Europos paveldo dienų renginiuose – sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“

„Versmėse“. Gražinos Daukantaitės Plonienės nuotr.



Rugpjūčio 10–16 dienomis Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyko sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“. Savaitę trukusio renginio rezultatus pamatysime jau netrukus – rugsėjo 12 d., šeštadienį, Tirkšliuose, Geidžiuose, Lėlaičiuose ir Žemalėje vyksiančiuose Europos paveldo dienoms skirtuose renginiuose.

Pažintis su istorija ir pirmųjų krikščionių simboliais

Renginys prasidėjo mūsų krašte puikiai žinomo istoriko Povilo Šverebo paskaita apie Žemalės, Lėlaičių ir Geidžių maldos namus, knygos „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ pristatymu bei ekskursija po minėtas vietas.
Pirmąjį simpoziumo vakarą, po Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Sigutės Bernotienės įkvepiančio pasveikinimo ir paskelbto atidarymo, klausėmės Žemalės parapijos klebono dr. Petro Smilgio paskaitos „Pirmųjų krikščionių simboliai“. Pažintis su krikščioniška simbolika – inkaru, žuvimi, balandžiu ir kitais ženklais – buvo naudinga ir įdomi tiek kūrėjams, tiek kitiems, dalyvavusiems paskaitoje.

Paveldo ir istorinės atminties saugojimo būtinumas

Antrąją simpoziumo dieną vyko mažeikiškio restauratoriaus, medžio meistro Dovydo Ušinsko vedama paskaita-praktinis užsiėmimas „Medinio paveldo restauravimo subtilybės“. Kruopščiai, kūrybingai ir itin atsakingai paruoštas ir vedamas užsiėmimas truko kiek ilgiau, nei planuota. Meistras pasakojo apie savo restauruotus paveldo objektus, dalijosi patirtimi, atsakinėjo į klausimus.

Tądien vykusi Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriaus, menotyrininko dr. Juozapo Blažiūno paskaita „Kas yra istorinė atmintis ir ką reikia saugoti?“ taip pat užsitęsė. Pasakojimai apie ekspedicijas, asmeninių archyvų saugojimo svarbą, įdomius atsitiktinumus bei nutikimus ieškant įvairių dokumentų sudomino klausytojus, kėlė naujus klausimus, paskatino peržiūrėti ir atsakingai tvarkyti savo asmeninius archyvus.

Autentikos išsaugojimas ir estetikos svarba

Trečioji simpoziumo diena buvo skirta besidomintiems mediniu paveldu. Iš Rumšiškėse įsikūrusio Lietuvos liaudies muziejaus atvykusi architektė dr. Rasa Bertašiūtė pristatė paskaitą „Architektūra kaip gyvenamosios aplinkos vaizdinys“, medžio meistrų draugijos įkūrėjas, medienos apdirbimo technologijų inžinierius Kęstutis Cikanas, remdamasis savo asmenine patirtimi, vaizdžiai pasakojo apie autentiškų langų ir durų išsaugojimo svarbą, rodė iliustracijas, kuriose užfiksuoti ir geri pavyzdžiai, ir absurdiški architektūriniai sprendimai, kylantys dėl nežinojimo ir kitų priežasčių. Po paskaitų abu lektoriai vedė pažintinį pasivaikščiojimą po Žemalę, konsultavo vietos gyventojus ir svečius medinio paveldo priežiūros klausimais, akcentuodami estetikos svarbą. Daugybės paskaitų, praktinių užsiėmimų, knygų bei straipsnių autorė R. Bertašiūtė Žemalėje atliko bandymą. Vienos sodybos šeimininkams leidus, architektė „pažaidė“ su namo langais. Vientisiems langams iš kartono padaryti skirstymai, papuošimai buvo pritvirtinti prieš ekskursiją, o jai baigiantis – nuimti. Skirtumas pasirodė įspūdingas. Pasak lektorės ir ekskursijos vadovės R. Bertašiūtės, gyvenamosios aplinkos estetika daro didelį poveikį mūsų psichologinei savijautai. Lektorė ragino domėtis, konsultuotis kuriant ir prižiūrint savo gyvenamąją aplinką, prisiminti ir naudotis mūsų senolių patirtimi, gilintis į ją, nes žinojimas įpareigoja, o medžio šaknys visada yra stipresnės už patį medį.

Teisės aktai ir… tapyba kiaušinine tempera

Ketvirtoji diena subūrė besidominčius kultūros paveldo apsauga. Tą dieną Žemalėje lankėsi Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė ir jos kolegos Loreta Barysienė ir Julius Tamošauskas. Paveldosaugininkai taip pat teikė konsultacijas kultūros vertybių apsaugos, tvarkybos, priežiūros klausimais, diskutavo su vietos gyventojais konkrečiai Žemalę liečiančiais klausimais, aiškino paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

Meno mylėtojai ketvirtadienio vakarą turėjo puikią progą susipažinti su ikonų tapyba, žymiais tapytojais, dalyvaudami vilnietės menotyrininkės dr. Jurgitos Kristinos Pačkauskienės paskaitoje „Tapyba kiaušinine tempera ant medinio skydo: tradicija ir dabartis“.

Tapybos darbai ir fotografija

Penktosios simpoziumo dienos rytmetį Žemalės bažnyčios šventoriuje šurmuliavo jaunimas. Per dvidešimt jaunuolių, vaikų ir jų tėvelių dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse su tapytoju Virginijumi Tamošiūnu. Skirtingose šventoriaus vietose išdėstyti molbertai ir prie jų dirbantys jaunieji kūrėjai džiugino visų, stebėjusių šį procesą, akis. Vadovo konsultuojami mažieji dailininkai tapė iš natūros bažnyčią, varpinę, koplytstulpį arba atskirus jų fragmentus. Rezultatas nudžiugino – gimė puikūs darbai, o jų parodą išvysime Žemalės bažnyčioje rugsėjo 12 d. vyksiančiame renginyje.

Užsiėmimus pratęsė mažeikiškė dailininkė Rasa Tamošiūnienė, jautriai pristačiusi savo dar nebaigtą tapybos darbą – Šv. Onos paveikslą Geidžių koplyčiai. Menininkė pasidalijo savo patirtimis gilinantis į Šv. Onos gyvenimą, šios šventosios vaizdavimą mene, pasakojo apie ikonografiją, simboliką. Dailininkė Rūta Kučinskaitė pristatė Žemalės bažnyčioje sukurtus savo tapybos darbus, kalbėjo apie savo kūrybą.

Diena baigėsi fotomenininko Arūno Baltėno paskaita-diskusija „Gyvenimo fotografija“. Menininkas pristatė savo fotografijų serijas, pasakojo apie žmonių ir įvykių įamžinimo svarbą.

Vargonų restauravimo ypatumai ir Kryžiaus kelio stotys

Beveik tris metus netoli Vilniaus įsikūrusiose dirbtuvėse restauruoti Žemalės vargonai į savo vietą parvežti prasidėjus simpoziumui. Šeštąją renginio dieną turėjome progą išgirsti garsaus Lietuvos vargonų istoriko, restauratoriaus-technologo, menotyrininko dr. Girėno Povilionio paskaitą „Žemalės bažnyčios vargonai: istorija, reikšmė XVIII–XIX a. Žemaitijos ir visos Lietuvos vargonų kontekste“. Meistrų komandos vadovas dr. G. Povilionis dalijosi restauravimo metu patirtais įspūdžiais bei netikėtais atradimais.

Tą pačią dieną dalyvavome dr. Jurgitos Kristinos Pačkauskienės paskaitoje „Kryžiaus keliai. Šiuolaikinė kūryba tradicinėje sakralinėje aplinkoje“. Paskaitą pagyvino skulptorius Mykolas Pačkauskas, pristatęs savo kuriamas Kryžiaus kelio stotis Tirkšlių kapinių koplyčiai. Apie kryždirbystę ir akmens darbus kalbėjo mažeikiškis kalvis Virgilijus Mikuckis ir iš Salantų atvykęs akmens meistras Juozas Žilinskis.

Simpoziumą vainikavo vargonų muzikos koncertas

Paskutinę, septintąją simpoziumo dieną vietos gyventojai ir svečiai gausiai rinkosi į tradicinius Šv. Roko atlaidus. Po jų vyko pirmasis restauruotų Žemalės bažnyčios vargonų koncertas. Vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė Žemalės bažnyčioje koncertavo antrą kartą. Pirmąjį – išlydint vargonus į restauravimo dirbtuves, antrąjį – jiems grįžus į savo nuolatinę buvimo vietą. Kartu su J. Kazakevičiūte koncertavo ir trimitininkas Laurynas Lapė. Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius sveikino gausiai susirinkusius renginio dalyvius, dėkojo organizatoriams bei įteikė padėkas generaliniam simpoziumo „Versmės“ rėmėjui AB „ORLEN Lietuva“ už Mažeikių krašto kultūros paveldo puoselėjimą ir meninių iniciatyvų rėmimą bei vargonų restauratorių komandos vadovui dr. G. Povilioniui.

Simpoziume dalyvavusius kūrėjus, vargonų restauratorius ir atlaidų dalyvius fotografavęs A. Baltėnas šiuo metu ruošiasi fotografijų parodos atidarymui.

Informaciją parengė Rūta Končiutė-Mačiulienė, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė paveldosaugai