2020-09-19

Atokios stotys

Kultūros ir meno svetainė

Paveldosaugininkai patikrino visus Baltijos kelio atminimo ženklus



Artėjant Baltijos kelio dienai, Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos specialistai patikrino šiame istoriniame kelyje tąkart dalyvių pastatytus atminimo ženklus.

Šiuo metu Baltijos kelyje yra 44 į Kultūros vertybių registrą įrašytos nacionalinio reikšmingumo Baltijos kelio atminimo ženklų vietos. Kaip pabrėžė KPD Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė Rasuolė Kerbedienė, saugomi ne patys atminimo ženklai, o tik jų vietos. „Ženklus juos pastačiusios bendruomenės savo nuožiūra gali restauruoti, prižiūrėti, perstatyti ar seniems sunykus pastatyti naujus. Mes, kaip kultūros paveldo specialistai, čia jokios įtakos daryti negalime, tai palikta žmonių iniciatyvai, jų kūrybai, – sakė paveldosaugininkė R. Kerbedienė. – Apskritai apžiūrėjus 26 Panevėžio apskrityje esančių Baltijos kelio atminimo ženklus, jų vietas, bendras įspūdis geras: vietos prižiūrimos, šienaujama aplinka, mačiau, žmonės ravi, puoselėja šalia pasodintus gėlynus.“

Pasak paveldosaugininkės, ypač gražiai sutvarkytos vietos Pasvalio rajone. Nors tvarkyti Baltijos kelio atminimo ženklų vietas, aplinką priklauso savivaldybėms, seniūnijoms, tačiau matyti, kad juos savo iniciatyva tvarko ir vietos žmonės.

Nuo Vilniaus iki Panevėžio rajono ribos esančiame kelyje 18 Baltijos kelio įamžinimo ženklų patikrinusi KPD Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Vidžiūnienė pasakojo, kad ir šioje teritorijoje ženklai bei jų vietos prižiūrimos. Rastos tik kelios vietos, kur seniai šienauta žolė. Ženklai – mediniai ar metaliniai kryžiai, akmenys. Pasak L. Vidžiūnienės, labiausiai laiko paveikti mediniai kryžiai. „Ypač prastos būklės yra jurbarkiečių ženklas – kryžius. Šis objektas sparčiai nyksta. Dėl jo bus raštu informuota Ukmergės rajono savivaldybė. Taip pat raštu priminsime visoms savivaldybėms, kurių teritorijose yra neprižiūrimų Baltijos kelio įamžinimo paminklų, kad šie objektai turėtų būti prižiūrimi visus metus, o ne tik kartą metuose prieš Baltijos kelio paminėjimą“, – sakė L. Vidžiūnienė.

Paveldosaugininkės atliko visų ženklų fotofiksaciją, surašė faktinių duomenų apžiūros vietoje aktus, susisiekė su seniūnais, kurių teritorijoje buvo pastebėta, kad ženklai neprižiūrimi.

Kultūros paveldo departamento inf.