Vytautas Kaziela. Mirties užkalbėjimas

visas gyvenimas

yra

elnio medžiojimas

kurį

Tau pažadėjau

Viešpatie

mano elnias

jaunas stipus

koja akmenį

skelia

bet dar nepasiruošęs

kovai

nuo priešpilnio

lig pilnaties

lygiai devynios paros

lekia elnias

devinragis

tarp ragų

ne saulę

pilnatį neša

sėja

negyvą šviesą

mano kaktoje

elnio totemas

įspaustas

suklupkite

jį pagarbinti

savo krauju

elnio ragus

patepsiu

aš nukarpysiu

eglių šakeles

takelį pabarstysiu

per tą takelį

vėlę išves

nebesutiksi

nepamatysi

matau atlekia

į mane

per dangų

ragų šakas iškėlęs

jaunas gražus

ir greitas

o aš jau senas

pavargęs vyras

savo strėles paleidęs

kuo prisidengti

dabar galėčiau

kaip apsiginti

mano skydas

iš plono

stiklo

ir angelo

sparno

kraštelis

bandau nublokšti

nukreipti iš kelio

nusviesti į šalį

senas vyras

įtempia lanką –

gyvastį savo

visą savo tikėjimą

lekia ugninis

elnias pro šalį

sminga ragais

į žemę

elnio krauju

saulės vartus

patepsiu

tegu sugrįžta

ir šviečia

priimk Viešpatie

mano auką

ir tebus

mirtis nugalėta