Pristatytas devintasis almanachas „Atokios stotys“

Rasa Milerytė

Muzikos akordais ir poezijos posmais nuskambėjo devintojo „Atokių stočių“ almanacho sutiktuvės. Renginys įvyko lapkričio 23 dieną Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje.

Praėjusį šeštadienį nepabūgę žvarbos ištikimiausi poezijos ir muzikos mylėtojai rinkosi į Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos salę, nors tuo pat metu renginiai vyko ir Utenos krašto muziejuje ir Tauragnuose.

Susitikime su skaitytojais dalyvavo: kunigas Justas Jasėnas, poetas, žurnalistas ir fotomenininkas Algis Jakštas, rašytojas ir bardas Edmundas Janušaitis, Petras Panavas, Regina Katinaitė-Lumpickienė, rašytojas ir Utenos savivaldybės meras Alvydas Katinas, verslininkas Tomas Vyšniauskas, poetas ir leidėjas Viktoras Rudžianskas, Vytautas Kaziela, pedagogė Virginija Žvarėlaitė, prieš keletą dienų į Lietuvos rašytojų sąjungą priimtas poetas Viktoras Gulbinas, Rasa Milerytė, trys debiutantai – Erikas Druskinas, Kristina Bačiulienė ir Ieva Rudžianskaitė. Eilėraščius skaitė renginio svečias Romaldas Zabulionis.

Renginys prasidėjo nuo „Atokių stočių“ himno, kurį sukūrė ir atliko bardas Edmundas Janušaitis (jo atliekamos dainos skambėjo viso renginio metu) ir padėkų renginio rėmėjams. Vėliau salė pakvipo levandomis: visi renginio dalyviai buvo apdovanoti Audronės Šedbarienės ūkyje užaugintų levandų puokštėmis ir mielais levandų ūkyje pagamintais hidrolatais bei levandų muilais.

Renginį vedė Rasa Milerytė ir Tomas Vyšniauskas.

Apie „Atokių stočių“ istoriją pasakojo idėjos autorius ir įgyvendintojas Vytautas Kaziela, pasidžiaugęs, kad almanachas žmonėms vis labiau reikalingas ir turi ne tik savo autorius, bet ir skaitytojus. Pagrindinė almanacho idėja – leisti atsiskleisti jauniems, dar tik į kūrybos kelią žengiantiems autoriams.

Mintimis apie šių metų leidinį dalijosi Viktoras Rudžianskas. Pasak poeto, almanachas atrodo solidus ir svariai prisideda prie periferijoje ir emigracijoje gyvenančių rašytojų kūrybos populiarinimo. Iš almanacho autorių patyrusiam leidėjui taip pat labiausiai įstrigo jaunieji: Mūza Olimpija Svetickaitė, Rasa Milerytė, ir jau šiek tiek vyresni Virginija Žvarėlaitė, Justas Jasėnas, Vilija Visockienė.

Plati leidinio geografija atsispindėjo ir pristatymo vakare – poetai atvyko iš Molėtų, Kauno, Panevėžio, Kelmės, Švenčionėlių, skaitė vietiniai uteniškiai, svečias iš Vyžuonų, dabar gyvenantis Dzūkijoje Romaldas Zabulionis.

Renginio globėjas, literatūrinės premijos skyrimo komisijos pirmininkas, Utenos rajono meras Alvydas Katinas paskelbė, kad devintąja „Atokių stočių“ laureate tapo poetė, literatūros kritikė, filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė už geriausią publikaciją almanache ir periferijose gyvenančių rašytojų kūrybos populiarinimą. Jai įteiktas laureato diplomas ir puodžių karaliaus, vyriausybinės premijos laureato Vytauto Valiušio juodosios keramikos vaza.

Po renginio užkalbinau uteniškę Birutę paprašydamas įvertinti „Atokias stotis“ iš šalies: „Devintosios „Atokios stotys“ – išskirtinis kultūros reiškinys, jau turintis savo istoriją. Tai graži poezijos šventė, savotiškas dialogas, nes susitinka žmogus ir žodis – išjaustas, tikras, kalbantis apie kūrėjo pasaulį, bandymą suprasti save ir kitus. Klausaisi ir patiki, nes norisi tikėti nuoširdumu. Ir apskritai labai gera, kai dar gali ir nustebti, ir gėrėtis…“